Degalų kainos kandžiojasi: štai kokie vairavimo įpročiai tuština baką greičiausiai

Taupymas prasideda nuo vairavimo įpročių

Vienas staigesnis akceleratoriaus spustelėjimas, per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio ar ant stogo be reikalo palikta bagažinė – iš pirmo žvilgsnio smulkmenos, tačiau jos gali turėti tiesioginės įtakos tam, kaip greitai tuštėja degalų bakas. Kylant kuro kainoms, vairuotojams vis svarbiau ne tik kur pilti degalus, bet ir kaip važiuoti.

Saugaus eismo ir ekovairavimo ekspertas Kastytis Povilaitis pabrėžia, kad ekonomiškesnis vairavimas prasideda nuo gebėjimo iš anksto įvertinti situaciją kelyje. Tolygus važiavimas ir mažesnis staigių manevrų skaičius leidžia ne tik taupyti degalus, bet ir vairuoti saugiau [1].

„Matant, kad priekyje užsidegė raudonas šviesoforo signalas ar formuojasi spūstis, nebūtina stabdyti paskutinę akimirką. Galima anksčiau atleisti akceleratoriaus pedalą ir leisti automobiliui riedėti iš inercijos. Jeigu pavyksta situaciją prognozuoti taip, kad stabdžio pedalą naudotume minimaliai ir galėtume išnaudoti automobilio inerciją, pasiekiame geriausią rezultatą“, − teigia K. Povilaitis.

Svarbus ir pakankamas atstumas iki kitos transporto priemonės. Jis suteikia daugiau laiko reaguoti į eismo pokyčius ir padeda išvengti dažno greitėjimo bei stabdymo.

„Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val. greičiu, iki priekyje esančios transporto priemonės reikėtų palikti bent 25 metrų atstumą. Didesnis atstumas suteikia vairuotojui daugiau laiko įvertinti situaciją ir leidžia išvengti nuolatinio greitėjimo ir stabdymo“, − komentuoja K. Povilaitis.

Didesnis greitis – daugiau išlaidų, bet mažai sutaupyto laiko

Kitas svarbus veiksnys – pasirinktas greitis. Kuo jis didesnis, tuo daugiau energijos automobiliui reikia oro pasipriešinimui įveikti, todėl ypač važiuojant 120–130 km/val. ar greičiau degalų sąnaudos gali pastebimai išaugti.

Nepaisant to, dalis vairuotojų greitį viršija tikėdamiesi greičiau pasiekti kelionės tikslą. „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas atkreipia dėmesį, kad toks įprotis šalies keliuose gana paplitęs.

„Mūsų bendrovės inicijuotas tyrimas atskleidė, kad šiltuoju metų laiku greitį dažnai viršija apie trečdalis (35 proc.) šalies vairuotojų. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų teigia viršijantys leistiną greitį daugiau nei 10 km/val., o dar 12 proc. – daugiau nei 20 km/val.“, − komentuoja G. Petrikas.

Tačiau didesnis greitis nebūtinai reiškia didelį laiko laimėjimą. Padidinus greitį nuo 120 iki 140 km/val., 10 kilometrų atkarpoje sutaupoma maždaug 43 sekundės, o 100 kilometrų kelionė sutrumpėja tik apie septynias minutes.

Ekonomiškam važiavimui svarbios ir variklio apsukos. Automobiliuose su mechanine pavarų dėže, kai leidžia eismo sąlygos, rekomenduojama anksčiau jungti aukštesnę pavarą ir vengti bereikalingai aukštų apsukų.

Degalų sąnaudas lemia ir automobilio būklė

Vien vairavimo technikos neužtenka – kuro sąnaudoms įtakos turi ir tai, kaip prižiūrimas automobilis. Vienas paprasčiausių dalykų, kuriuos gali padaryti vairuotojas, yra reguliariai tikrinti padangų slėgį. Tai rekomenduojama atlikti bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnes keliones.

Didesnes sąnaudas gali lemti ir kasdieniai įpročiai. Specialistai pataria be reikalo nelaikyti automobilio ilgai užvesto vietoje, o sustojus ilgesniam laikui variklį išjungti.

Papildomų degalų pareikalauja ir nereikalingas svoris bei padidėjusi oro varža. Todėl daiktų, kurių kelionėje neprireiks, geriau nesivežioti, o nenaudojamą stogo bagažinę – nuimti.

Taupesnis vairavimas kartu yra ir saugesnis. Gebėjimas stebėti eismą į priekį, laikytis didesnio atstumo, rinktis tolygų greitį ir vengti staigių manevrų sumažina rizikingų situacijų tikimybę. Taigi mažesnės degalų sąnaudos šiuo atveju tampa tik viena iš kelių naudų.