Dėl kontrabandinių balionų Lietuvos oro uostai patyrė beveik milijoną nuostolių

Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos paralyžiavo 320 skrydžių ir paveikė 45 tūkst. keleivių

Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos sukėlė rimtų trikdžių Lietuvos oro uostams – per spalį ir lapkritį oro erdvė virš Vilniaus buvo apribota net 13 kartų, o vieną kartą ribojimai taikyti ir virš Kauno. Dėl šių apribojimų paveikta beveik 320 skrydžių ir daugiau nei 45 tūkst. keleivių, tai sudaro apie penkis procentus Vilniaus oro uoste per du mėnesius aptarnautų keleivių.

Lietuvos oro uostai kartu su partneriais jau įvertino daugiau nei 750 tūkst. eurų nuostolių, tačiau tikroji žala gali būti didesnė, nes ne visi partneriai dar apskaičiavo savo patirtus nuostolius. Įmonė ruošiasi teisiniam procesui, siekiant atlyginti nuostolius [1].

Paskutinį kartą Vilniaus oro uostas buvo uždarytas penktadienio ir sekmadienio naktimis – septynioms ir vienuolikai valandų. Sekmadienio vakarą laikinų ribojimų metu paveikta daugiau nei 7 400 keleivių ir 50 skrydžių: 31 skrydis atšauktas, 10 nukreipta, 9 pavėlinti.

Valstybės valdomos įmonės „Oro navigacija“ vadovas Saulius Batavičius teigia, kad per uždarymo laiką fiksuota 60 balionų, iš jų 40 kritinėse aviacijai vietose, ir priduria, jog balionai tyčia leidžiami pavojingose zonose. Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas pabrėžia, kad situacija vis dar tęsiasi, o kiekvienas oro erdvės ribojimas didina poveikį tiek oro uostams, tiek partneriams.

Kontrabandinių balionų skrydžiai tyčia nukreipiami į kritines Vilniaus oro uosto zonas?

S. Batavičisu taip pat pabrėžė, kad kontrabandinių balionų skrydžiai yra tikslingai nukreipti į kritines aviacijai zonas, todėl Vilniaus oro uosto eismas tampa labai pažeidžiamas [3].

Balionai buvo leidžiami nuolat, skirtinguose aukščiuose ir grupėmis, praktiškai užtverdami kelią į oro uostą, o dispečeriai negalėjo atnaujinti skrydžių tvarkaraščio.

Batavičius akcentuoja, kad tokie incidentai kelia tiesioginę grėsmę oro uosto darbui ir reikalauja nuolatinio stebėjimo bei operatyvių veiksmų. Jis nurodo, kad nuolatiniams balionų įskridimams į kritines zonas oro navigacija turi reaguoti realiu laiku, o ši situacija iliustruoja nuolatinį pavojų aviacijos saugumui ir skrydžių tvarkaraščių stabilumui.

Sukurtas įrankis stebėti oro uostams

Tuo tarpu reaguodami į įtemptą situaciją, lietuviai sukūrė įrankį, leidžiantį prognozuoti, kada vėjo sąlygos gali palankiai susiklostyti balionų paleidimams iš Baltarusijos, galintiems sutrikdyti Vilniaus oro uosto veiklą [2].

Programuotojas Vitalijus Suckelis kartu su meteorologu Gyčiu Valaika sukūrė algoritmą „NoBalloons“, kuris analizuoja vėjo greičius ir kryptis Gardino bei Lydos apylinkėse, simuliuoja balionų trajektorijas trijuose aukščiuose – 1 km, 2 km ir 3 km – ir tikrina, ar jos gali kirsti Vilniaus oro uostą arba Dzūkijos regiono taškus 10–20 km spinduliu.

Rezultatas pateikiamas kaip „vėjo palankumo tikimybė“, rodanti riziką, kad oro uostas gali patirti sutrikimų.

Anot V. Suckelio, nors tai ir nėra garantija, jog balionai bus paleisti, tačiau istoriniai duomenys rodo, jog didesnis palankumas dažnai reiškia didesnę oro uosto uždarymo riziką. Kiekvienai datai galima peržiūrėti algoritmo sudarytą žemėlapį, o sumanytojas kviečia bendruomenę teikti pasiūlymus, kaip įrankį būtų galima patobulinti.