Dėl mažėjančio gimstamumo – naujos iniciatyvos: ką siūlo politikai šeimoms?

Darželio vieta – jau nuo 18 mėnesių?

Daugeliui tėvų grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų vis dar reiškia vieną problemą – darželio vietos paieškas. Siekdami užpildyti spragą tarp vaiko priežiūros išmokų pabaigos ir garantuotos vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, Seimo konservatoriai siūlo reikšmingą pokytį: užtikrinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą jau nuo 18 mėnesių amžiaus. Tuo tarpu siekiant gerinti šalies gimstamumo rodiklius, politikai jau imasi ir kitų veiksmų – prezidentas šeimoms siūlo kurį laiką atleisti nuo GPM.

Tokias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Laurynas Kasčiūnas, Gintarė Skaistė ir Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Šiuo metu savivaldybės privalo užtikrinti ikimokyklinio ugdymo vietas vaikams nuo dvejų metų, tačiau, anot pataisų iniciatorių, realus poreikis šeimoms dažnai atsiranda gerokai anksčiau – vaikui sulaukus pusantrų metų [1].

Konservatoriai atkreipia dėmesį, kad nors dalis savivaldybių jau dabar priima jaunesnius vaikus į darželius, tokia galimybė nėra užtikrinta visoje šalyje. Dėl to nemažai tėvų susiduria su situacija, kai vaiko priežiūros išmokos jau nebemokamos, tačiau garantuotos vietos ugdymo įstaigoje dar tenka laukti.

Tikisi palengvinti šeimų kasdienybę

Pataisų autoriai tikisi, kad ankstesnis ikimokyklinio ugdymo prieinamumas padės šeimoms lengviau derinti vaikų auginimą su darbu ar studijomis, sumažins finansinę bei emocinę naštą ir prisidės prie geresnės vaikų socialinės, emocinės bei pažintinės raidos.

Siūloma, kad naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2028 metų sausio 1 dienos. Toks terminas, pasak iniciatorių, suteiktų pakankamai laiko valstybės ir savivaldybių institucijoms pasirengti pokyčiams.

Pokyčiams reikėtų milijoninių investicijų

Preliminariais skaičiavimais, priėmus įstatymo pataisas papildomų ugdymo vietų reikėtų daugiau nei 12 tūkst. vaikų. Vertinama, kad maksimalus papildomas valstybės biudžeto poreikis ugdymo finansavimui galėtų siekti apie 23,4 mln. eurų per metus.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad dėl mažėjančio gimstamumo šis poreikis ateityje turėtų mažėti. Vis dėlto pateikti skaičiavimai apima tik papildomą valstybės finansavimą ugdymui. Į juos neįtrauktos galimos savivaldybių išlaidos, susijusios su naujų grupių steigimu, infrastruktūros plėtra, patalpų pritaikymu bei papildomo pedagoginio ir aptarnaujančio personalo samdymu.

Susimąstė dėl gimstamumo – siūlo laikiną nulinį GPM šeimoms

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė naują finansinę paskatą šeimoms, nusprendusioms susilaukti daugiau vaikų. Pagal Seimui pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, tėvams, kuriems 2026–2033 metais gims antras ar vėlesnis vaikas, būtų taikomas 0 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas atlyginimo daliai iki vieno vidutinio darbo užmokesčio.

Lengvata galėtų būti taikoma iki penkerių metų, o pasinaudoti ja gyventojai galėtų savo pasirinktu metu nuo 2030 iki 2040 metų.

Prezidentūra tikisi, kad tokia priemonė paskatins gimstamumą ir sustiprins šeimų finansinį saugumą. Vis dėlto iniciatyva sulaukia ir kritikos – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra atkreipęs dėmesį į ribotas valstybės finansines galimybes bei kitus svarbius biudžeto prioritetus. Panaši mokesčių lengvata jau taikoma Lenkijoje, kur nuo gyventojų pajamų mokesčio atleistos bent du vaikus auginančios šeimos.

Nors ši priemonė sulaukė didelio visuomenės palaikymo, dalis ekspertų abejoja jos poveikiu gimstamumui ir pabrėžia, kad didžiausią naudą dažniausiai gauna didesnes pajamas uždirbantys gyventojai.