Dėl pavardės patyčių sulaukdavusi mergina rado originalų būdą kaip jų atsikratyti

Kolekcijoje – net avalynė ir drabužiai su grybais

Prienų rajone gyvenanti Grybų šeima turi neįprastą kolekciją – kolekcionuoja viską, kas susiję su grybais. „Kolekciją pradėjo mano mama, ji juokauja, kad pirmasis grybas kolekcijoje buvo mano tėtis. Iš pradžių kolekcija buvo nedidelė, bet pradėjo sparčiai augti prieš keletą metų, kai mama ją perleido man. Tiesa, prie kolekcijos prisidedame visi – ir aš, ir tėvai, ir brolis“, – sakė ją puoselėjanti Gabrielė Grybaitė.

Kolekcijoje – keli šimtai egzempliorių, pernai jiems sudėti šeima netgi nusipirko specialią lentyną. Tiesa, grybai išmėtyti po visus namus, nes tarp jų yra ir virtuvės rakandų, kitų buities daiktų, o dalis išdėstyti ir lauke. Daugiausia kolekcijoje – įvairių suvenyrų: magnetukų, raktų pakabukų, statulėlių, tušinukų, žvakidžių ir žvakių, indų, indelių, žaislų, pagalvėlių. Jie pagaminti iš įvairiausių medžiagų: plastmasės, polimerinio molio, keramikos, stiklo, medžio, tekstilės. O lauke puikuojasi grybų statulos iš medžio, akmens. T.p. visi šeimos nariai turi šlepetes bei drabužių – marškinėlių, džemperių su grybais. „Jei reikėtų eti į balių, paispuošti kuo tikria turėtume“, – šypsojosi ji. Beje, šeimos svetainėje kabo ir nežinomo autoriaus paveikslas su keturiais baravykais – jie simbolizuoja Grybų šeimos narius.

Mažiausias kolekcijos eksponatas – musmires vaizduojantys auskarai, nesiekiantys net 1 cm, o didžiausias – jau minėtos statulos lauke.

Į kolekcionavimą įsitraukė ne tik visa šeima, bet ir aplinkiniai

Grybų ieško patys, kartais gauna dovanų. „Specialiai važiuojame į aplinkui esančių miestų sendaikčių turgus, miestų šventes, muges. Džiaugiamės, kad tuoj prasidės jų sezonas, nes žiemą kolekciją pildėsi vangiai“, – apgailestavo G. Grybaitė. VDU Žemės ūkio akademijos maisto kokybės ir saugos specialybę studijuojanti mergina apie kolekciją yra papasakojusi savo kurso draugams – jie dažnai nuperka suvenyrų su grybais keliaudami. „Įsitraukė ir giminės, kaimynai, draugai. Viena mamos draugė kokį nors grybą atveža kiekvieną kartą atvažiuodama, – pasakojo kolekcinininkė. – Žmonėms malonu, kad gali prisidėti prie tokios neįprastos kolekcijos.“

Mergina neseniai atrado keletą kolekcininikų grupių feisbuke – per jas keletą grybų išsikeitė ir nusipirko. Tiesa, stengiasi pirkti pigesnius eksponatus, kurių kainos – iki kelių eurų. Brangiausias kolekcijos eksponatas – gintarinė grybų kompozicija, kainavusi kiek per 20 eurų.

Kolekcijoje – įvairiausi grybai: lepšiai, raudonviršiai, guotės, kelmučiai, ūmėdės, tačiau daugiausiai – baravykų ir musmirių. „Musmirės atrodo labai spalvingos, puošnios, gal dėl to jos tokios dažnos“, – svarstė G. Grybaitė.

Dėl pavardės dažnai nutinka įvairių kuriozų

Pašnekovė prisipažino, kad mokykloje dėl pavardės tiek jai, tiek broliui teko patirti nemažai patyčių. „Tikrai ne kartą grįžau namo verkdama“, – prisiminė ji. Tačiau kolekcija padėjo į patyčias jautriai nebereaguoti. „Šia kolekcija tarsi pasišaipome iš savo pavardės, parodome, kad į ją žiūrime natūraliai ir žmonėms tyčiotis nebelieka kaip“, – kalbėjo mergina, ir pridūrė, kad pavardė dabar tapo tarsi jos „prekiniu ženklu“ – ji net naujiems pažįstamiems pirmiausiai prisistato ne vardu, o pavarde. „Net nežinau ką reikės daryti, kai tekėsiu, tikrai norėsiu pasilikti savo mergautinę pavardę“, – teigė Gabrielė.

Beje, besimokydama paskutiniosiose Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos klasėse, ji buvo mokyklos prezidentė. „Tuo metu Lietuvos prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė. Taigi, šalies prezidentė – Grybauskaitė, o mokyklos – Grybaitė: viską užkariavo grybai“, ­– juokėsi studentė.

Kasdienėje kalboje šeima vartoja daug posakių apie grybus. Pavyzdžiui, kai vaikystėje Gabrielė susimušdavo su broliu, tėvai tai vadino „grybų karu“. Dabar lyjant mergina dažniausiai eina be skėčio ir aplinkiniams pareiškia, kad grybams lietus nekenkia.

Dėl pavardės kartais atsitinka ir įvairių komiškų situacijų. „Labai linksma istorija buvo mano dėdei – jo pavardė Grybas, ir gyvena jis Beržų gatvėje. Kartą ėjo darbintis į vieną didelę įmonę. Jo klausia, kokia pavardė, jis sako – Grybas, kur gyvenate – Beržų gatvėje. Registratorė net įpyko – galvojo, kad vyras juokauja“, – prisiminė G. Grybaitė.

Įdomu, kad šeimos nariai grybų nelabai mėgsta. „Juos valgo tik tėtis“, – atskleidė mergina. Kai aplinkiniai nusistebi, kad Gabrielė nemėgsta grybų, ji taip pat neieško žodžio kišenėje, ir atrėžia, kad giminaičių negalima valgyti. Tiesa, tarp kolekcijos eksponatų yra net kelios grybų patiekalų receptų knygos.

Kitų grybų kolekcininkų Grybų šeima nežino. „Lietuvoje berods tokių nėra, bent jau kolekcininkų grupėse niekas nieko nenušvilpia iš panosės. Teko girdėti, kad tokių yra užsienyje, bet dar nesame jų radę ar užmezgę ryšį. Būtų įdomu pabendrauti, palyginti kolekcijas, galbūt kuo nors apsimainyti“, – kalbėjo G. Grybaitė. Pasak merginos, jei ateityje eksponatai namuose nebetilps, svarstys galimybę atidaryti Grybų muziejų.