Dėl rekordinės sausros Serbijoje iš Savos išniro „Savos Titanikas“ – 1913 metų garlaivis upėje guli nuo Antrojo pasaulinio karo

Prie Sremska Mitrovicos vanduo nuslūgo tiek, kad beveik visas 54 metrų ilgio laivo korpusas pirmą kartą tapo matomas

Ilgalaikė sausra ir ekstremalus karštis Serbijoje iš Savos upės iškėlė neįprastą istorijos liudininką – daugiau kaip 100 metų senumo garinio vilkiko „Slovenac“ liekanas. Laivo nuolaužos yra netoli Sremska Mitrovicos miesto, maždaug 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Belgrado.

Atskiros laivo dalys per ankstesnes sausras taip pat būdavo matomos, tačiau šiemet upės vanduo nuslūgo neįprastai smarkiai. Istorikas Aleksandaras Životičius nurodo, kad pirmą kartą galima ne tik prieiti prie nuolaužų, bet ir apžiūrėti didelę išorinio korpuso bei vidaus konstrukcijų dalį.

Vietos žiniasklaida daugiau kaip 80 metų Savos dugne gulintį laivą praminė „Savos Titaniku“. Pavadinimas nėra susijęs nei su laivo dydžiu, nei su jo katastrofos aukų skaičiumi – tai vietinis istorinio laivo, nuolat išnyrančio per itin žemą vandens lygį, pravardžiavimas.

1913 metais Budapešte pastatytas „Vág“ gabeno sunkius krovinius Austrijos-Vengrijos imperijos upėmis

Laivas pastatytas 1913 metais Budapešte, tuomet priklausiusiame Austrijos-Vengrijos imperijai. Maždaug 54 metrų ilgio garinis vilkikas iš pradžių vadinosi „Vág“ – pagal Váh upę, ilgiausią dabartinės Slovakijos upę.

Garais varomas laivas buvo skirtas sunkioms baržoms ir kroviniams tempti Dunojaus upių sistemoje. Jis priklausė tai transporto infrastruktūrai, kuri prieš daugiau kaip šimtmetį jungė Budapeštą su kitais didelės imperijos miestais ir pramonės centrais.

Pirmasis pasaulinis karas smarkiai apribojo įprastą laivo veiklą. Karui pasibaigus Austrijos-Vengrijos imperija iširo, o kartu buvo dalijamas ir jos turtas. Kaip karo reparacijų dalis „Vág“ atiteko naujai sukurtai Serbų, kroatų ir slovėnų karalystei, vėliau tapusiai Jugoslavija.

Jugoslavijoje laivas gavo „Slovenac“ vardą ir per du pasaulinius karus kelis kartus keitė šeimininkus

Perėjus naujos valstybės žinion laivas buvo pervadintas „Slovenac“. Kodėl pasirinktas būtent toks pavadinimas, iki šiol nėra visiškai aišku. Pats laivas tuo metu jau simbolizavo platesnę regiono transformaciją – sienos ir valstybės keitėsi, tačiau Dunojaus ir Savos laivyba išliko gyvybiškai svarbi.

Antrojo pasaulinio karo metais, nacistinei Vokietijai okupavus Jugoslaviją, „Slovenac“ perėmė vokiečiai. A. Životičiaus teigimu, laivas daugiausia buvo naudojamas Savos upėje ir gabeno karinę įrangą.

1944 metais vilkikas buvo nuskendęs net du kartus – vieną kartą Dunojuje, kitą kartą netoli Belgrado. Abiem atvejais jį pavyko iškelti ir grąžinti į tarnybą. Po Belgrado išvadavimo laivą perėmė naujai formuojamos Jugoslavijos pajėgos.

1945 metų balandį „Slovenac“ gabeno sužeistus karius, kai užplaukė ant vokiečių paliktos minos

Paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais „Slovenac“ buvo naudojamas Jugoslavijos kariuomenės operacijoms. Juo į Sremo frontą gabenta karinė įranga, o priešinga kryptimi evakuoti sužeisti kovotojai.

1945 metų balandžio pabaigoje, vykdydamas vieną tokių reisų, vilkikas Savos upėje užplaukė ant vokiečių paliktos minos. Laivas nuskendo ir nuo to laiko liko gulėti praktiškai toje pačioje vietoje.

Taigi šiandien matoma nuolauža nėra archeologų neseniai atrastas nežinomas laivas. Vietos gyventojai apie jį seniai žino, o per ankstesnius žemo vandens laikotarpius atskiros konstrukcijos jau buvo iškilusios virš upės paviršiaus. 2026 metų sausros išskirtinumas tas, kad atidengta beveik visa iki šiol vandens slėpta konstrukcija.

Europos sausra iš upių iškelia ne tik laivus – Dunojuje pasirodė vokiečių karo technika ir mamutų kaulai

„Slovenac“ tapo vienu ryškiausių šios vasaros vaizdų, tačiau tai nėra vienintelis istorinis objektas, kurį atidengė smarkiai nuslūgusios Europos upės. Serbijos ir Rumunijos pasienyje iš Dunojaus kyšo Antrojo pasaulinio karo metais nuskandintų vokiečių laivų liekanos.

Dalis šių laivų priklausė nacistinės Vokietijos Juodosios jūros flotilei ir buvo tyčia nuskandinti 1944 metais vokiečiams traukiantis nuo artėjančios sovietų kariuomenės. Kai kuriuose iš jų tebėra ginklų ir sprogmenų, todėl itin žemas vanduo kelia ne tik archeologinį susidomėjimą, bet ir saugumo problemų.

Kitose Europos vietose sausra atidengė visiškai kitokio laikotarpio istoriją. Bulgarijoje iš Dunojaus smėlio ištraukti vilnonio mamuto žandikaulio, ilčių, mentės ir šonkaulių fragmentai. Italijoje dėl žemo vandens lygio tapo matomos senovinio romėnų tilto konstrukcijos.

Pusė ES ir Jungtinės Karalystės teritorijos liepos pabaigoje jau buvo paveikta įvairaus lygio sausros

Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, liepos pabaigoje maždaug 50 proc. Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teritorijos buvo fiksuojamos vienokio ar kitokio intensyvumo sausros sąlygos. Maždaug 9 proc. teritorijos buvo pasiekusi aukščiausią – pavojaus – lygį.

Ypač sudėtinga padėtis susiklostė Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Dunojaus baseine. Serbijos hidrologas Dejanas Vladikovičius dabartinę situaciją sieja su menku žiemos sniego kiekiu ir itin sausu pavasariu, po kurio sekė ilgai trunkančios karščio bangos.

„Copernicus“ duomenimis, Europa šyla daugiau kaip du kartus sparčiau už pasaulio vidurkį ir šiuo metu yra sparčiausiai šylantis žemynas. Klimato mokslininkai nenumato, kad kiekvieni metai bus tokie sausi kaip 2026-ieji, tačiau ilgalaikė tendencija didina dažnų ir intensyvių karščio bei sausros laikotarpių tikimybę.

Rekordiškai žemas Dunojaus vanduo jau trikdo laivybą, žemės ūkį ir net branduolinių elektrinių darbą

Sausros padariniai toli gražu neapsiriboja įspūdingomis iš vandens išnyrančiomis nuolaužomis. Rekordiškai nuslūgęs Dunojus smarkiai apribojo laivybą, nes krovininiai laivai turi mažinti krovinį arba kai kuriose atkarpose apskritai negali plaukti.

Dar rimtesnė problema kilo energetikoje. Vengrijos Pakšo atominė elektrinė dėl nepakankamo Dunojaus vandens lygio buvo priversta smarkiai mažinti galią, o Rumunijos Černavodės elektrinė dėl aušinimui reikalingo vandens trūkumo buvo sustabdžiusi paskutinį veikusį reaktorių. Rugpjūčio 20 dieną apie galios mažinimą dėl kritiškai žemo Dunojaus lygio pirmą kartą savo istorijoje paskelbė ir Bulgarijos Kozlodujaus atominė elektrinė.

Žemės ūkio nuostoliai fiksuojami nuo Nyderlandų iki Balkanų, o vandens trūkumas pasiekė net Alpes. Slovėnijos aukštikalnių nameliuose ribojami dušai ir tualetų naudojimas, o 2 515 metrų aukštyje esantis Triglavo kalnų namelis pradėjo naudoti vienkartines lėkštes, kad nereikėtų eikvoti vandens indams plauti.

Todėl „Savos Titaniko“ pasirodymas yra ir istorinis reginys, ir gana tikslus 2026 metų Europos sausros masto matuoklis. Kuo labiau traukiasi upės, tuo daugiau praeities jos atidengia – tačiau kartu vis aiškiau matyti dabartinė problema, nes tas pats vandens trūkumas jau veikia transportą, energetiką, maisto gamybą ir kasdienį žmonių gyvenimą.

Šaltiniai

Yahoo News / CBS News. (2026). Famed century-old ship ‘Sava’s Titanic’ emerges amid drought in Europe. https://www.yahoo.com/news/science/articles/famed-century-old-ship-savas-105319069.html

Associated Press. (2026). A historic boat emerges in Serbia as Europe’s rivers run dry from drought and heat. https://apnews.com/article/serbia-rivers-drought-boat-heat-a6ea3fdba13e77674c79eb4032910103

Reuters. (2026). Picnic on an imperial-era shipwreck, emerging from drought-struck Sava river. https://www.reutersconnect.com/item/picnic-on-an-imperial-era-shipwreck-emerging-from-drought-struck-sava-river/dGFnOnJldXRlcnMuY29tLDIwMjY6bmV3c21sX1ZBNTE0NTEzMDgyMDI2UlAx