Dėl skirstomų milijonų STT pažėrė kaltinimų kultūros ministerijai

Stipendijų gavėjai atrenkami šališkai?

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlikusi Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuojamų projektų vertinimą išsiaiškino, kad iki šiol vykdytas pateiktų paraiškų ekspertinis vertinimas gali būti neobjektyvus ir šališkas, o taikomas teisinis reguliavimas – netinkamas ir turintis daug spragų. Skelbiama, kad paraiškas gali vertinti ir ekspertai, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų, o taip pat jie gali gauti ir atlygį iš dalyvių, kurių paraiškas vertina. Tačiau galima suabejoti ne tik neskaidriu ministerijos lėšų paskirstymu, bet ir pačio kultūros ministro pirkiniais.

Atliekant tyrimą STT pastebėjo, kad tarp ekspertų, kurie yra įtraukti į Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazę, yra ir tokių, kurie stipendijas tam pačiam projektui gauna jau kelis kartus iš eilės. Įdomu ir tai, kad ekspertams, kurie yra kviečiami vertinti paraiškas, nėra taikomi reikalavimai, kurie nustatyti ekspertams, įrašytiems į Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazę [1].

Tvarkose taip pat nėra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas gali pakeisti ekspertų vertinimo rezultatus ar išvadas. O taip pat, sudarant ekspertų darbo grupes, ekspertas gali gauti netgi atlygį iš juridinio ar fizinio asmens, kurio paraiška yra nagrinėjama!

Pinigus taško, kur tik nori

Tai reiškia, kad Lietuvos kultūros taryba kultūros ir meno projektams šiais metais gautą 23,7 mln. eurų sumą gali skirstyti kaip nori, kur nori ir kam nori, o svarbiausia – niekas nieko nepasakys.

Net ir po STT tyrimo niekas neliko nubaustas – tarnyba tik pagrūmojo pirštu ir pasiūlė pasitobulinti teisinį reguliavimą, kad jame būtų aiškiai nustatytas ekspertų darbo grupių sudarymas, paraiškų vertinimo procedūros, taip pat pašalinti nešališkumo principo reglamentavimo trūkumai bei užtikrintas skaidrus finansavimo projektams ir stipendijoms skyrimo procesas [1].

Žinoma, po šio STT vizito Kultūros taryba turės per du mėnesius kaip nors sureaguoti į tokius rezultatus ir paskelbti, kaip gi ruošiamasi atsižvelgti į išsakytas pastabas.

Metų pradžioje kultūros ministerija parengė ir pateikė konsultacijoms su visuomene Kultūros ministerijos 2022–2025 metų korupcijos prevencijos programos veiksmų plano projektą, kuriame esą numatyti konkretūs korupcijos mažinimo veiksmai ir jų įvykdymo terminai, atsakingi vykdytojai, įgyvendinimo rezultatai ir vertinimo kriterijai ir kt. [2]

Ministras skaidrumu irgi nepasižymi

Tuo tarpu kultūros ministras Simonas Kairys savo skaidrumu pasigirti taipogi negali.

Praėjusių metų pabaigoje buvo išsiaiškinta, kad Kultūros ministerija kaip reikiant pasistengė įrengti ministro kabinetą, o baldų kaina jame siekė ir 11 tūkst. eurų. Tiesa, baldų tiekėjas taip pat ne bet kas, o tos pačios Liberalų sąjūdžio partijos kolega, kuriam ši baldų įmonė ir priklauso [3].

Ministerija tąkart teigė, kad baldų tiekėjas buvo atrinktas apklausus tris gamintojus.

Dėl ministro patogumo pasiryžta kaip reikiant paišlaidauti. Sienelė atsiėjo 3 615 eurus, kampinis stalas – 3 213 eurus, apvalus stalas – 1 173 eurus ir dar dvi komodos atsiėjo 3 368 eurus. Bendra baldų suma siekė 11 371 eurus [3].

Tiesa, patys Kultūros ministerijos atstovai bėdos ministro kabineto atnaujinime nematė ir pabrėžė, kad paskutinį kartą ministerijos vidaus reikalų atnaujinimas buvo darytas 2003–2004 metais.

Už taškymąsi viešaisiais pinigais kritikos S. Kairiui pažėrė Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė, kuri atkreipė dėmesį, kad ministerija ne vieta rodyti prabangai.

„Adekvatumo to tikrai trūksta. Ypač suprantant, kad valstybės biudžetas kitų metų turi nei daug, nei mažai – beveik 3 milijardus deficito. Seimas irgi yra paveldas, šie rūmai, bet tikrai niekas nesistengia pirkti stalų po 3–4 tūkst. eurų“, – teigė A. Širinskienė [4].