Dėl Suvalkų koridoriaus- nerimas: kurie Lietuvos rajonai įeina į šią zoną? (ŽEMĖLAPIS)

Kalbų apie gynybą karo atveju daug, bet darbų nesimato

Po to kai Rusija užpuolė Ukrainą, vėl buvo prisimintas Lietuvą su Lenkija, arba, jeigu tiksliau, Baltijos šalis su NATO sausumą jungiantis Suvalkų koridorius. Ši vieta ne kartą buvo įvardinta NATO Rytinio flango Achilo kulnu, daug buvo kalbėta apie tai, jog galimos Rusijos agresijos atveju baltarusių ir rusų daliniai bandys jį uždaryti, taip atkirsdami Baltijos šalis nuo pagalbos iš Vakarų.

Tiesa, šiose kalbose nėra nieko naujo. Tas pats buvo kalbama per 2013 m. Rusijos surengtas pratybas „Zapad“, kurių metu buvo imituojama Baltijos šalių okupacija. Buvo apie tai kalbėta 2016 metais, tačiau, bent jau iš Lietuvos pusės, jokių realių veiksmų stiprinant koridoriaus saugumą, imtasi nebuvo. [1]

Suvalkų koridorius (lenk. Przesmyk suwalski) – geopolitiškai svarbus apie 80 km ilgio sausumos ruožas Lenkijoje, tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos, besidriekiantis Lenkijos–Lietuvos pasieniu. Lenkijai ir Baltijos šalims įstojus į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), teritorijai prigijo gretimo Lenkijos miesto Suvalkų (Palenkės vaivadija) vardas. JAV ginkluotųjų pajėgų atstovų teigimu, šis regionas yra vienas potencialiausių karštųjų taškų Europoje. Dėl neišvystytos infrastruktūros atokiame pasienio ruože NATO šalys susidurtų su sunkumais reaguodamos į iškilusią karinę grėsmę. Konflikto atveju ši vieta gali virsti karinių veiksmų tarp Rusijos ir JAV zona. [2]

Dar daugiau, po to, kai Suomija tapo NATO nare, o Švedijai iki aljanso trūksta vieno žingsnio, Lietuvos politikai išvis atsipalaidavo ir pareiškė, kad koridorius nėra būtinas, nes viskuo, agresijos atveju, bus galima apsirūpinti per jūrą. Taip pat, kaip įprastai, daug vilčių siejama su NATO 5-uoju straipsniu, vis pamirštant, kad net ir agresijos atveju, jeigu užpultas narys pats tinkamai nepasirengė gynybai, kitos Aljanso narės gali ir nepadėti. [3]

Tokį politikų požiūrį kritikuoja saugumo srities ekspertai, ir, netiesiogiai, lenkai, kurių Gynybos ministerija pareiškė, kad iki metų pabaigos Suvalkuose, Augustave, įkurdins inžinerinį batalioną.

Lenkai telkia kariuomenę ties Suvalkų koridoriumi

Varšuva didinti karių Suvalkų koridoriuje skaičių nusprendė nuogąstaudama, kad galimo karinio konflikto, apie kurį taip pat kalbama vis garsiau, atveju šioje vietoje Lietuva bus atkirsta nuo NATO. Tokią nuomonę išsakė lenkų karinis ekspertas Miroslavas Černiakovas. [4]

Pasak jo, Lenkijos karinė vadovybė, sutikdama su ekspertais, seniai mano, kad Suvalkų koridorius vis dar lieka silpniausia rytinio flango gynybine vieta. Būtent todėl, siekdami pasirūpinti ir Lietuvos saugumu, lenkai imasi stiprinti savo gynybinius pajėgumus šia kryptimi.

Be kita ko, M. Černiakovo vertinimu, lenkai ne tik rūpinasi lietuvių saugumu, bet ir, galimo konflikto atveju, nenori likti be Lietuvoje dislokuotų NATO dalinių paramos.

Taip pat pasigirsta kalbos, kad tokiu būdu Lenkija siekia, prasidėjus incidentams, užsidaryti nuo Baltijos sesių ir visą dėmesį skirti savo gynybai.

Kiek anksčiau Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas patikino, kad Suvalkų koridoriui niekas negrasina, o Lietuvos militarizacija suinteresuota tik JAV.

Generolo Valdo Tutkaus nuomone, nerimauti dėl Suvalkų koridoriaus nereikia

Komentuodamas pastarojo meto aistras aplink Suvalkų koridorių, buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdas Tutkus, patikino, kad nerimauti čia nėra dėl ko.

„Mes realiai nežinome ir neturime žinoti, kokius planus yra parengęs kariuomenės vadas, tačiau neabejoju, kad jie yra parengti ir, esant reikalui, bus panaudoti, - pabrėžė kariškis. – Taip pat reikia įvertinti Suvalkų koridoriaus geografinę specifiką. Visos mūsų trasos, visi keliai čia nukreipti į Lenkijos pusę, o į Kaliningrado ar Baltarusijos pusę driekiasi sunkiai praeinamos teritorijos. Galiausiai, kabinant Suvalkų koridorių, negalima neužkabinti ir lenkų, todėl viskas, kas čia vyksta, yra ne tik mūsų, bet ir lenkų problema, todėl labai gerai, kad jie Augustave planuoja dislokuoti batalioną.“

O štai galimų stacionarių įtvirtinimų kūrimą šiame regione jis vertino skeptiškai.

„Tai užimtų daug laiko ir sukeltų papildomų sunkumų „koridoriumi“ nuolat kursuojantiems žmonėms. Mano vertinimu, daug tikslingiau čia būtų dislokuoti mobiliąsias būstines, kurios, grėsmės atveju, nesunkiai būtų permestos ten, kur būtų reikalingos“, - patikslino jis.

Komentuodamas situaciją su ilga Baltarusijos siena ir galimybe smogti Suvalkų gynėjams į nugarą, V. Tutkus vėl atkreipė dėmesį į geografinius niuansus.

„Su Baltarusija turime ilgą sieną, tačiau tai nereiškia, kad kariuomenė gali ją kirsti ten, kur sugalvos. Tam vis tiek reikia kelių, žvyrkelių ar bent miško takelių. Tai žinome mes, tai žino jie, todėl daugiausia dėmesio reikia skirti potencialiai realiausioms puolimo kryptims – Vilniaus, Ignalinos ir t.t. Vėlgi, mes nežinome Lietuvos kariuomenės vadovybės planų, tačiau neabejoju, kad jie yra numatę ir tokį scenarijų“, - nuramino V. Tutkus.

Kur prasideda ir kur baigiasi vadinamasis koridorius?

O štai aplink vadinamąjį Suvalkų koridorių gyvenantys žmonės nerimauja, kad ginkluoto konflikto atveju „koridorius“ gali smarkiai išsiplėsti, nes aiškių jo ribų nėra. Viešoji erdvė pilna spekuliacijų šiuo klausimu, o kai kurie Kremliaus analitikai įvardina ribas apimančias visas Baltijos valstybių teritorijas.

Tačiau visgi dažniausiai minima maždaug 100 km ilgio teritorija, kurios tikslus plotis nėra aiškus. Labai tikėtina, kad šioje vietoje priešiškoms šalims surengus puolimą, kentės net tik lenkiški Augustavas, Balstogė ar Suvalkai, bet ir lietuviškos pasienio teritorijos - Lazdijų, Druskininkų, Kalvarijos, Vilkaviškio savivaldybės. Priklausomai nuo puolančiosios pusės užmačių ir besiginančios šalies pajėgumų, karo veiksmai gali pasiekti ir Marijampolės bei Alytaus rajono savivaldybių ribas.

Juoduoju scenarijumi kovos gali prasidėti visoje užnemunėje - Kazlų Rūdoje, Šakiuose, Prienuose ir pasiekti net Kauno rajoną.

Savaime suprantama, nuspėti, kaip viskas pakryptų vienu ar kitu atveju, sunku, o tikslūs plotai priklausytų ir nuo karo eigos bei šalių pasisekimų fronte, tačiau išvardintos savivaldybės Lietuvoje gali būti vertinamos kaip „karštos“ todėl jų ir jų gyventojų saugumui turėtų būti skirtas padidintas dėmesys.