Dešimt „Baltijos“ kredito unijos darbuotojų pasisavino ir iššvaistė daugiau nei 3,5 mln. eurų

Organizuota schema: „Baltijos“ kredito unijos darbuotojai pasisavino ir iššvaistė milijonus?

Dingę indėliai, suklastoti dokumentai ir pinigų srautai į Aziją – tokia finansinė schema atvedė dešimt asmenų į teisiamųjų suolą. Vilniaus apygardos teismas pripažino juos kaltais dėl daugiau nei 3,5 mln. eurų pasisavinimo ir iššvaistymo bei dar daugiau nei 400 tūkst. eurų pasisavinimo bandymo iš kredito unijos „Baltija“.

Teismas nustatė, kad nusikalstamai veiklai vadovavo tuometis unijos valdybos pirmininkas ir administracijos direktorius E. B., veikęs organizuotoje grupėje kartu su kasininke E. K. ir kitais asmenimis. Klientams nežinant buvo klastojami prašymai nutraukti indėlių sutartis, kasos dokumentai ir atliekami neteisėti pavedimai, dalį lėšų pervedant ir į Azijos šalis [1].

Didžiausia nusikaltimų apimtis fiksuota 2017 metų vasarą, tačiau dalį pinigų FNTT pareigūnai spėjo sustabdyti ir grąžinti kredito unijai.

Nuo schemos nukentėjo daugiau nei 50 indėlininkų, kurių patirtą žalą atlygino valstybė. Pagrindiniam organizatoriui teismas skyrė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, E. K. – švelnesnę, atidėtą bausmę, o likusiems aštuoniems nuteistiesiems – nuo 2 iki 7 metų laisvės atėmimo. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Sostinės savivaldybėje klestėjo korupcija?

Tuo tarpu panašūs atvejai pastaruoju metu Lietuvoje pradėjo kilti it grybai po lietaus. Štai teisėsaugos akiratin įkliuvo ir buvusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vedėja K. P., nuteista kyšininkavimu – per 2021 m. kovo–spalio mėnesius ji priimdavo kyšius už statybos projektų pritarimus, leidimų išdavimą ir pažymų išrašymą. Nustatyta 10 nusikalstamos veiklos epizodų, kur kyšiai siekė nuo 50 iki 1 600 eurų, iš viso 6 900 eurų.

Teismas jai skyrė 34 tūkst. eurų baudą, konfiskavo 80 900 eurų ir penkerius metus uždraudė dirbti valstybės ar savivaldybės institucijose. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra, o byla buvo išskirta iš platesnio statybų sektoriaus korupcijos tyrimo, nagrinėjusio sistemingus ryšius tarp projektų vystytojų ir savivaldybės tarnautojų.

Stepukoniui – švelnesnė bausmė?

Ikiteisminis tyrimas dėl Šarūno Stepukonio, įtariamo 42 mln. eurų pasisavinimu ir pralošimu, pradėtas 2024 m. pradžioje ir artėja prie pabaigos. Bylą teismui planuojama perduoti 2026 m. pradžioje. Iki gruodžio 19 d. Stepukoniui taikoma intensyvi priežiūra, po kurios numatoma švelnesnė priemonė – periodiška registracija policijoje. Iki skandalo jis vadovavo „BaltCap“ fondo veiklai ir Nacionalinio stadiono projektui, tačiau 2023 m. pabaigoje buvo pašalintas iš fondo partnerių.

Tyrimas papildytas dėl apgaulingos buhalterijos, mokesčių vengimo ir galimų dokumentų klastočių. 2024–2025 m. Stepukonis pralošė 42 mln. eurų: dalį Lietuvoje, dalį Vengrijoje ir didžiąją dalį Estijoje. „Olympic Casino Group Baltija“ gavo 8,4 mln. eurų baudą, tačiau sprendimas apskųstas. Civiliniuose procesuose siekiama atlyginti žalą, kuri gali siekti iki 215 mln. eurų, o kitas posėdis numatytas 2026 m. vasario 12 d. Ekspertai pabrėžia, kad profesionaliai suklastoti dokumentai gali apeiti finansines platformas, todėl atsakomybė gali tekti investuotojui.