DHL tyrimas atskleidė, iš kur buvo išsiųstos padegamosios siuntos: didesnės nelaimės išvengta per plauką

DHL tyrimas: pavojingos siuntos išsiųstos iš Vilniaus

DHL vidinis tyrimas atskleidė, kad abi per bendrovę gabentos padegamosios siuntos, sukėlusios gaisrus Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, buvo išsiųstos iš Vilniaus. Apie tai Vilniaus apygardos teisme liudijo už saugumą Europoje atsakingas Philippe'as Baueris, pabrėžęs, kad po šių incidentų bendrovė pripažino ankstesnių saugumo priemonių trūkumus ir ėmėsi jas griežtinti.

„Atlikę tyrimą nustatėme, kad abi siuntos buvo išsiųstos iš Vilniaus. Visą tyrimo metu surinktą informaciją perdavėme Lietuvai“, – teisme sakė už saugumą DHL atsakingas P. Baueris [1].

Liudytojas paaiškino, kad bendrovės sistemoje fiksuojama tiksli kiekvieno siuntinio vieta konteineryje, todėl kilus gaisrui galima nustatyti ne tik jo židinį, bet ir visas greta buvusias siuntas. Anot jo, konteineryje, kuriame kilo gaisras, buvo apie 140 siuntinių. Visa vidinio tyrimo metu surinkta informacija perduota Lietuvos teisėsaugai, tiriančiai šią bylą.

Saugumo spragos paaiškėjo tik po incidentų

P. Baueris teisme pripažino, kad iki šių įvykių DHL taikytos saugumo procedūros nebuvo pakankamai veiksmingos. Nors visi siuntiniai buvo tikrinami rentgeno įranga, joje nepavyko aptikti viduje paslėptų padegamųjų mechanizmų. Po incidentų bendrovė peržiūrėjo savo saugumo politiką ir sugriežtino siuntų kontrolės tvarką.

Kalbėdamas apie incidentą Leipcigo oro uoste, DHL atstovas pabrėžė, kad didesnės nelaimės pavyko išvengti tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

„Mums pasisekė, kad lėktuvas vėlavo. Jis turėjo išskristi 5.30 val., o padegamasis užtaisas suveikė 5.43 valandą“, – sakė P. Baueris.

Pasak jo, užtaisas suveikė dar prieš siuntą pakraunant į krovininį lėktuvą. Jei gaisras būtų kilęs jau orlaiviui pakilus, pasekmės galėjo būti gerokai skaudesnės ir kelti grėsmę tiek įgulai, tiek pačiam lėktuvui.

Tyrėjai įtaria Rusijos karinės žvalgybos pėdsaką

Byloje dėl padegamųjų siuntų kaltinimai pareikšti penkiems asmenims – Lietuvos piliečiui Aleksandrui Šuranovui, Ukrainos piliečiams Vadymui Borsukui ir Vasilijui Kovačui, dvigubą Rusijos ir Lietuvos pilietybę turinčiam Daniilui Jenciui bei Rusijos piliečiui Eldarui Salmanovui. Jie kaltinami teroro aktu ir dalyvavimu organizuotos teroristinės grupės veikloje, tačiau visi kaltę neigia.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2024 metų liepą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją buvo išsiųstos keturios siuntos su padegamaisiais užtaisais. Dvi jų oro transportu pasiekė Vokietiją – viena užsiliepsnojo Leipcigo oro uoste prieš pat pakrovimą į lėktuvą, kita vėliau užsidegė sandėlyje Jungtinėje Karalystėje. Dar viena siunta sukėlė gaisrą ją gabenusiame vilkike Lenkijoje, o ketvirtąją pareigūnai perėmė, nes dėl įtaiso gedimo jis nesuveikė. Ištyrus siuntą buvo nustatytas užtaiso veikimo mechanizmas ir įvertintas jo keliamas pavojus.

Veiksmai siejami su Rusija

Prokuratūros duomenimis, dėl šių išpuolių Jungtinėje Karalystėje padaryta beveik 400 tūkst. eurų žala, Vokietijoje – apie 126 tūkst. eurų, o Lenkijoje – beveik 62 tūkst. eurų.

Pasak teisėsaugos, teisiami asmenys veikė kaip vykdytojai ir tarpininkai, o išpuolių organizatoriai šiuo metu yra Rusijoje ir nėra pasiekiami. Tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimų planavimas ir koordinavimas siejamas su Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU).

Ši baudžiamoji byla yra atskirta nuo platesnio tarptautinio tyrimo, kuriame nustatyta mažiausiai 16 įvairių valstybių piliečių, įtariamų planavus ir organizavus panašius teroristinius nusikaltimus skirtingose Europos šalyse.

Tyrimą vykdė Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, bendradarbiaudamos Eurojusto koordinuojamoje jungtinėje tyrimo grupėje. Pareigūnų teigimu, šis bendras tyrimas padėjo užkirsti kelią Europoje planuotiems išpuoliams naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius bei nustatyti prie jų organizavimo ir vykdymo prisidėjusius asmenis.