Didėjant grėsmei iš Rusijos, NATO vadovas ragins padaryti „kvantinį šuolį“ gynybos išlaidų srityje

NATO vadovas siekia keturgubai didinti oro gynybos pajėgumus ir pritarti D. Trumpo išlaidų pasiūlymui

Pirmadienį Londone NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasakys svarbią kalbą, kurioje paragins sąjungininkus imtis esminių veiksmų stiprinant kolektyvinę gynybą. Kaip rodo iš anksto su spauda pasidalintos kalbos ištraukos, M. Rutte pabrėš būtinybę „kvantinį šuolį“ gynybos srityje: didinti karines pajėgas, stiprinti ginkluotę ir atnaujinti aljanso gynybos planų įgyvendinimą [1].

„Faktas tas, kad pavojus neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje“, pareikš M. Rutte, įspėdamas dėl galimų Rusijos grėsmių NATO teritorijai.

M. Rutte vizitas Londone vyksta prieš artėjantį viršūnių susitikimą Hagoje, kuriame bus aptariami nauji finansiniai įsipareigojimai gynybai. Susitikimas žymi ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimą į NATO sceną. O šio spaudimas padidinti Europos šalių gynybos finansavimą tampa realybe.

Tikimasi, kad valstybės narės susitars dėl naujo 5 % bendrojo vidaus produkto (BVP) tikslo gynybai: 3,5 % karinėms išlaidoms ir 1,5 % kitoms su gynyba susijusioms investicijoms, tokioms kaip oro uostai, tiltai ar logistikos infrastruktūra. Šis skaičius gerokai viršija dabartinį 2 % tikslą, nustatytą 2014 m. viršūnių susitikime Velse.

„Turime didinti oro ir priešraketinę gynybą 400 proc., taip pat mums reikia tūkstančių šarvuotų transporto priemonių, tankų, milijonų artilerijos sviedinių ir dvigubai daugiau logistinių, aprūpinimo ir medicinos pajėgumų“, sakys M. Rutte.

Konkretūs žingsniai: oro gynyba, sunkioji technika, logistika

Praėjusią savaitę NATO gynybos ministrai patvirtino vadinamuosius pajėgumų tikslus – tai nauji karinės technikos ir infrastruktūros reikalavimai, būtini įgyvendinant regioninius gynybos planus prieš galimą Rusijos agresiją [2].

Nors dauguma šių tikslų yra įslaptinti, žinoma, kad prioritetai apima:

• priešraketinę ir oro gynybą;
• stambias sausumos pajėgų formuotes;
• ilgojo nuotolio puolamuosius pajėgumus;
• logistikos ir tiekimo grandinių stiprinimą.

Šios sritys atspindi aiškų perėjimą nuo simbolinių įsipareigojimų prie realių, materialinių karinės parengties veiksmų.

Naujo tikslo siekis sutampa su atskiromis NATO narių jau pradėtomis reformomis

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, su kuriuo Rutte susitiks Dauningo gatvėje, jau paskelbė sieksiantis padidinti JK gynybos biudžetą iki 2,5 % BVP, o iki 2034 m. net iki 3 %. Tuo tarpu Vokietija neseniai žengė reikšmingą žingsnį, Bundestagas patvirtino konstitucinę pataisą, leidžiančią atleisti gynybos išlaidas nuo fiskalinio „skolos stabdžio“.

Tai leidžia Vokietijai smarkiai padidinti investicijas į gynybą, reikšmingas pokytis šaliai, istoriškai santūriai vertinusiai karinį vaidmenį Europoje. Lenkija šiuo metu yra vienintelė NATO narė, viršijanti siūlomą 3,5 % tikslą – jos gynybos biudžetas siekia 4,32 % BVP. Jungtinės Valstijos išlieka didžiausia NATO rėmėja, skirdamos 3,4 % savo BVP.

NATO narių motyvacija didinti gynybos išlaidas grindžiama ne tik D. Trumpo spaudimu, bet ir realiomis saugumo grėsmėmis. Tai pirmiausia yra Rusijos agresija prieš Ukrainą ir nerimą keliančiu Maskvos elgesiu prie aljanso rytinių sienų. NATO siekia atgrasyti, o ne reaguoti ir tam būtinos ne tik deklaracijos, bet ir realūs resursai.

„Tai nėra tik politinė žinutė. Tai būtina, jei norime, kad mūsų planai būtų įgyvendinti pilna apimtimi“, teigiama M. Rutte kalbos juodraštyje.