Dideli pokyčiai nuo 2029-ųjų: slaugos ir globos paslaugos bus jungiamos pagal „vieno langelio“ principą

Vienas kreipimasis vietoje kelių institucijų

Žmonėms, kuriems vienu metu reikia ir slaugos, ir socialinės pagalbos, ateityje nebereikėtų blaškytis tarp skirtingų įstaigų. Valdžia ruošia naują ilgalaikės priežiūros modelį, pagal kurį žmogaus poreikiai būtų įvertinami vienoje vietoje, o reikalingos paslaugos skiriamos kaip bendras pagalbos paketas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija rengia Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą. Jo tikslas – sujungti dabar atskirai veikiančias socialinės globos ir sveikatos priežiūros sistemas bei sumažinti administracines kliūtis žmonėms, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba [1].

„Iki šiol žmogus, kuriam reikalinga viena ar kita pagalba, susidurdavo su labai paprastomis kliūtimis, kuomet reikėdavo pagalbos prašyti iš skirtingų tarnybų. Jeigu reikalinga slauga, tai buvo Sveikatos apsaugos ministerijos jurisdikcija, jeigu tai buvo globa, socialinės paslaugos, tai buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jurisdikcija“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Pagal planuojamą tvarką žmogui pakaktų kreiptis vieną kartą. Tuomet būtų vertinama visa jo situacija – tiek socialinės pagalbos, tiek slaugos poreikis. Tikimasi, kad toks principas ne tik sumažins biurokratiją, bet ir padės išvengti besidubliuojančių paslaugų.

Ministerijos skaičiuoja, kad 2025 metais ilgalaikės priežiūros paslaugų reikėjo maždaug 54 tūkst. žmonių, o ateityje jų poreikis turėtų dar augti.

Pagalba būtų skiriama pagal žmogaus poreikius

Naujoji sistema apimtų skirtingas priežiūros formas – pagalbą žmogaus namuose, dienos centruose ir stacionariose įstaigose. Taip pat būtų nustatyti trys ilgalaikės priežiūros poreikio lygiai – mažas, vidutinis ir didelis. Nuo nustatyto lygio priklausytų, kokios paslaugos ir kokia jų apimtis būtų skiriama konkrečiam žmogui.

Vienas svarbiausių numatomų pokyčių – galimybė pradėti procesą nuo artimiausio specialisto. Pirmuoju kontaktu galėtų tapti šeimos gydytojas, gydymo įstaiga ar savivaldybės darbuotojas. Nepriklausomai nuo to, kur žmogus kreiptųsi pirmiausia, iš karto būtų vertinamas ir jo sveikatos, ir socialinės pagalbos poreikis.

Prašymą dėl ilgalaikės priežiūros taip pat būtų galima pateikti elektroniniu būdu.

Pertvarka turėtų pakeisti ir dabartinę situaciją, kai žmogui tenka pereiti iš slaugos į globą ir vėliau grįžti atgal, o kartu iš naujo kartoti poreikių vertinimo procedūras.

„Pacientai išgyvena labai tokias, sakyčiau, reguliarias situacijas, kada kažkiek pabūna slaugoje, persikelia į globą, iš globos į slaugą. Ir tai nėra tiktai paslaugos pakeitimas, bet vertinimo sistema“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Naujuoju modeliu siekiama, kad pagalba žmogui būtų tęstinė, o paslaugos būtų parenkamos pagal realią jo situaciją, o ne pagal tai, kuriai institucijai jos šiuo metu priklauso.

Ilgalaikės priežiūros paslaugas galėtų teikti licencijuoti teikėjai. Tuo metu sveikatos priežiūros veiklai ir toliau būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.

Ministerijų atstovai tikisi, kad naujoji sistema padės racionaliau paskirstyti specialistus ir finansinius išteklius bei leis daugiau dėmesio skirti konkretaus žmogaus poreikiams.

Naujoji sistema turėtų startuoti 2029 metais

Ilgalaikės priežiūros finansavimą planuojama sudaryti iš keturių šaltinių – valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir pačių paslaugų gavėjų mokėjimų.

Savivaldybėms būtų numatyta pareiga atskirai apskaityti ilgalaikei priežiūrai skiriamas lėšas ir kasmet jas perskaičiuoti pagal ekonominius rodiklius. Tikimasi, kad toks modelis padės aiškiau planuoti finansavimą ir efektyviau spręsti paslaugų prieinamumo bei eilių problemas.

Naujasis modelis jau išbandomas dešimtyje šalies savivaldybių. Pilotinio projekto metu siekiama išsiaiškinti, kokių problemų gali kilti praktiškai, ir jas ištaisyti dar prieš sistemos įgyvendinimą visoje Lietuvoje.

Įstatymo projektą Seimui ketinama pateikti ne vėliau kaip lapkritį, o pati reforma turėtų įsigalioti nuo 2029 metų sausio.

Kadangi 2028 metais vyks Seimo rinkimai, naujos sistemos starto metu jau dirbs kita Vyriausybė. Vis dėlto dabartinės valdžios atstovai teigia atsakomybės už reformos parengimą neperkelsiantys būsimiems politikams ir pagrindinius darbus ketinantys atlikti iki jos įsigaliojimo.

„Mes prisiimame atsakomybę už šitą reformą ir iki 2029 metų, būtent mūsų darbo momentu, pagrindinį darbą mes atliksime ir jau pasiūlysime paslaugų modelį“, – užtikrino I. Ruginienė.