Didvyriškas poelgis Grigiškėse: iš gaisro išgelbėjęs vaiką vyriškis iškart pasišalino

Drąsus nepažįstamasis išgelbėjo berniuką iš gaisro Grigiškėse

Sekmadienį Grigiškėse, Šviesos gatvėje, 4-ajame aukšte kilus gaisrui, berniukas buvo išgelbėtas drąsaus praeivio. Vyras, panaudodamas kaimynų paskolintą kirvį, išlaužė duris ir išvedė vaiką į lauką, dar prieš atvykstant ugniagesiams. Po to jis pasišalino, tačiau ugniagesiai kviečia jį susisiekti, kad galėtų asmeniškai padėkoti už kilnų poelgį.

Gaisro metu išdegė virtuvė, išdužo langai ir aprūko kambario sienos. Ugniagesiai evakavo dar keturis gyventojus iš ketvirto ir penkto aukštų. Laiptinėje užlieta elektros skydinė, o visam namui buvo atjungta elektra [1].

Berniukas buvo apžiūrėtas medikų ir nuvežtas į ligoninę. Pranešimas apie gaisrą buvo gautas 11.55 val., o į įvykio vietą atvykus gelbėtojams liepsnos jau degė virtuvėje.

Ugniagesiai kviečia herojų praeivį susisiekti telefonu 0707 56866 arba el. paštu pagd@vpgt.lt, kad galėtų asmeniškai padėkoti už drąsų poelgį.

Pasišalino, nes grėstų atsakomybė?

Tačiau akylesni internautai netruko svarstyti, kad didvyriu pramintas vyriškis, veikiausiai, pasišalino iš įvykio vietos ne tik vedinas kuklumo, bet ir noro išvengti pagal įstatymo raidę tenkančios atsakomybės už apgadintą svetimą turtą.

Visgi, remiantis Baudžiamojo kodekso 21-uoju straipsniu („Būtinybė“), žmogus, siekdamas apsaugoti savo ar kito asmens gyvybę ar sveikatą, gali atlikti veiksmus, kurie, kitu atveju būtų laikomi nusikalstamais, jei:

• pavojus yra tiesioginis ir neatidėliotinas;
• veiksmas yra proporcingas grėsmei.

Tuo tarpu durų išlaužimas svetimame bute būtų laikomas kaip nuosavybės teisių pažeidimas. Tačiau jei tai buvo padaryta siekiant išgelbėti gyvybę (pvz., gaisro metu, kai vaikas negali pats išeiti), toks veiksmas paprastai laikomas pateisinamu pagal būtinybės principą.

Todėl, jei taip nutiktų, kad tokia byla pasiektų teismą, šis turėtų vertinti kelis aspektus: ar tuo metu kilo realus ir neatidėliotinas pavojus (gaisras ir vaiko gyvybė) ir ar atlikti veiksmai buvo proporcingi tai grėsmei (durų išlaužimas, o ne platesnis buto suniokojimas).

Tad jei šios sąlygos atitiktų būtinybės principą, baudžiamoji atsakomybė greičiausiai taikoma nebūtų.

Net jei baudžiamoji atsakomybė netaikoma, buto savininkas gali reikalauti žalos atlyginimo už durų sugadinimą. Tačiau dažnai tokiose ekstremaliose situacijose teismai atsižvelgia į pagrįstą veiksmą siekiant apsaugoti gyvybę ir gali pripažinti atsakomybę ribotą arba jos nepritaikyti.

Galima civilinė atsakomybė už sugadintą turtą, bet teismas gali ją sumažinti ar nepritaikyti, atsižvelgdamas į ypatingą situaciją.

Metų pradžioje Viršuliškėse nugriaudėjo pražūtingas gaisras

Tuo tarpu vos prasidėjus 2025-iesiems, Vilniuje nugriaudėjo baisus daugiabučio sprogimas, pareikalavęs ir vieno mažamečio vaiko aukos. Sausio pradžioje Viršuliškių gatvėje įvykus tragedijai, keturi žmonės buvo išvežti į ligoninę, tarp jų – ir po nuolaužomis įstrigusio mažamečio mama [2].

Gelbėtojai ilgai negalėjo pasiekti po griuvėsiais likusio 7 metų berniuko, bijodami, kad sugriuvęs pastatas gali kelti pavojų. Deja, sekančios dienos paryčiais buvo rastas šio berniuko kūnas.

Iš viso po sprogimo evakuoti aštuoni žmonės, dar septyni išgelbėti iš laiptinės, tad gyvybę pavyko išsaugoti 15-ai žmonių.