Didžiausi žiniasklaidos melai: nuo COVID-19, iki Rusijos naratyvo

Medijos tapo žmonių priešu

Revoliucinis juodaodžių nacionalistų lyderis Malkolmas X, kuris buvo nužudytas per JAV policijos remiamą operaciją, dar prieš savo mirtį septintajame dešimtmetyje pripažino JAV žiniasklaidos galią.

„Žiniasklaida yra galingiausias subjektas žemėje. Ji turi galią nekaltą padaryti kaltu, o kaltą – nekaltu, ir tai yra galia. Nes ji valdo masių protus“, – sakė jis [1].

Ir tikrai, net vienas iš CŽV įkūrėjų Frenkas Wisneris žiniasklaidą buvo pavadinęs „galingu muzikos instrumentu“. Ji gali greitai paveikti, priversti susiformuoti tam tikrą nuomonę ir naratyvą, sukurti istorijas arba jas palaidoti.

Būtent dėl tokios galios, tačiau kartu ir atvirumo stokos, nesunku suprasti, kodėl JAV žiniasklaidos aparatas per dešimtmečius ne kartą įrodė, kad yra visiškai nepatikimas ir labai politizuotas, žiniasklaidos melai ne kartą buvo pagrįsti įvairiomis istorijomis, kuriomis bandyta įrodyti vieną arba pateisinti kitą tragediją bei neteisybę.

Tai pastebi ir piliečiai: JAV tik nedaugelis žmonių pasitiki pagrindine žiniasklaida. Tai patvirtina ir pernai liepos mėnesį atlikta apklausa, kurioje nustatyta, kad tik 11 proc. Šiaurės Amerikos gyventojų pasitiki televizijos naujienomis, o laikraščiais pasitiki vos 16 proc.

Dėl to, kad pagrindiniai naujienų leidiniai dažnai skelbia istorijas, paremtas JAV vyriausybės pareigūnų teiginiais ir nuomonėmis, JAV žiniasklaida gali patogiai skleisti propagandą ir netikras naujienas, kad demonizuotų ir destabilizuotų valstybės „priešus“.

Tai reiškia, kad kritika žiniasklaidai yra bendro nepasitikėjimo beveik autoritarine tapusios JAV politinės sistemos požymis. Pernai birželio mėnesį atlikta apklausa taip pat parodė, kad pasitikėjimas vyriausybe yra stulbinamai mažas: vos 2 proc. šiaurės amerikiečių mano, kad jų vyriausybė elgiasi teisingai [2].

Valdžios siekį sukurti geresnį įvaizdį, kontroliuoti medijas ir žiniasklaidą pastebi vis daugiau žmonių, kurie dėl to nevengia pareikšti abejonių ar net atvirai parodyti nepasitikėjimo aibe žiniasklaidos kanalų.

Neseniai tviterio vartotojai net išskyrė pastarųjų metų naujienas, įvykius bei naratyvus, kurie, jų nuomone, yra melagingi. Tarp jų, tiek lengvai įrodoma informacija, tiek ir sudėtingiau sisteminami faktai, kurie didžiajai daliai visuomenės atrodo išgalvoti, skirti masėms valdyti ar dėmesiui nukreipti.

Tviterio vartotojai išskiria didžiausius žiniasklaidos melus

Neseniai tviteryje užvirė aktyvi diskusija apie tai, kokie pastarųjų metų žiniasklaidos melai įsiminė labiausiai. Nors vieni suskubo juokauti ir prisiminė veikiau komiškas žiniasklaidos nušviestas ir netiesa vėliau pasirodžiusias istorijas, dauguma akcentuoja žymiai svarbesnius melus arba tai, ką dalis piliečių laiko netiesa.

Šioje diskusijoje bene labiausiai išsiskyrė COVID-19 naratyvas ir pandemijos metu plačiai aptartos istorijos tiek apie viruso ištakas, tiek apie jo plėtrą, užsikrėtimo galimybes, o vėliau ir vakcinas.

Tviterio vartotojai kaip vieną didžiausių pastarojo meto melų išskiria ir tai, kaip medijos vertino prezidento Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpį, jo rinkiminę kampaniją bei tariamus ryšius su Rusija. Prisimintas ir Hunterio Bideno nešiojamojo kompiuterio skandalas, kuris, kaip dabar jau aišku, buvo sistemingai nuslopintas tiek žiniasklaidos, tiek ir socialinių tinklų.

Internautai kaip vieną iš didžiųjų medijų melų šiuo metu mato ir Ukrainos bei Rusijos karo naratyvą, diskusijas apie tai, kad gresia Trečiasis pasaulinis karas arba tiesioginė grėsmė JAV. Kiti atvirai abejoja ir tuo, ar JAV ir NATO iš tiesų nesukėlė provokacijų ir nepaskatino Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą.

Tuo tarpu kiti interneto vartotojai kaip melą įžvelgia ir Amerikoje kasdien vykstančias masines šaudynes bei diskusijas apie tai, kad tviteris esą turėjo sužlugti, kai jo valdymą perėmė verslininkas Elonas Muskas.

Tuo tarpu kiti vis tik pažymi, kad didžiausių žiniasklaidos melų visuomenė tikriausiai net nepastebi.

Nepasitikėjimas medijomis pasiekė pavojingą lygį

Remiantis „Gallup“ ir „Knight Foundations“ apklausos duomenimis, pusė amerikiečių ne tik nepasitiki naujienų žiniasklaida, bet ir mano, kad ji iš tikrųjų siekia juos suklaidinti specialiai.

Paklausti, ar sutinka su teiginiu, kad nacionalinės naujienų organizacijos neketina klaidinti, 50 proc. respondentų atsakė, kad nesutinka. 52 proc. respondentų nesutiko su teiginiu, kad nacionalinių naujienų organizacijos rūpinasi savo skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų geriausiais interesais.

Pasitikėjimas žiniasklaida JAV mažėja nuo 2017 metų, bet rekordiškai žemą lygį pasiekė 2020 m., kai pirmą kartą per 40 metų nepasitikinčių naujienų žiniasklaida amerikiečių dalis viršijo bent šiek tiek pasitikinčių žmonių dalį. Be to, ataskaitos iš „American Views 2020“ išvadų parodė, kad amerikiečiai buvo „labai susirūpinę“ dėl didėjančio politinio šališkumo naujienų pranešimuose [3].

Demokratai žymiai labiau pasitiki naujienų organizacijomis nei respublikonai. Respublikonų pasitikėjimas naujienomis ir toliau mažėja. Tačiau nauji duomenys rodo, kad šiandien daugiau nei anksčiau nepriklausomų respondentų taip pat teigia nepasitikintys naujienomis.

Gera žinia laikyti galima nebent tai, kad „Gallup“ ir „Knight“ tyrimai, pasitikėjimas vietinėmis naujienų organizacijomis išlieka didesnis nei pasitikėjimas nacionalinėmis naujienomis.

Neutralūs ekspertai pažymi, kad nepasitikėjimas informacija ar institucijomis nebūtinai yra blogai. Tam tikras skepticizmas gali būti naudingas, tačiau šiuo metu daugelis amerikiečių nėra vien tik skeptiški naujienų atžvilgiu: jie jaučia nepasitikėjimą emociniu lygmeniu, mano, kad naujienų organizacijos ketina juos suklaidinti siekiant patarnauti politinei jėgai ir išplėsti visuomenės kontrolės pajėgumus.

Ekspertų teigimu, emocinis pasitikėjimas žiniasklaidos kanalu gali būti taip giliai įsišaknijęs, kad kai kuriais atvejais gali pakenkti kritiniam, abipusiai naudingam ryšiui tarp spaudos ir demokratijos.

Kuo labiau amerikiečiai emociškai pasitiki naujienomis, tuo didesnė tikimybė, kad jie teigs, jog naujienų organizacijos išlaiko pusiausvyrą; kuo didesnis emocinis pasitikėjimas naujienomis, tuo labiau amerikiečiai jaučiasi galintys orientuotis sudėtingoje informacinėje aplinkoje. Žiniasklaidos ir žmogaus santykis tikriausiai niekuomet nebuvo toks sudėtingas.