Didžioji Britanija pripažino, kad ruošėsi branduoliniam karui

Didžioji Britanija rimtai rengėsi branduolinei apokalipsei

Jungtinė Karalystėje prisipažino, kad rimtai ruošėsi branduoliniam karui Ukrainoje. Tai buvo tuo metu, kai buvo šalies ministrė pirmininkė buvo Liza Truss(Liz Truss). Pasak „Daily Mail“, panikos faktas dėl galimos apokalipsės užfiksuotas atnaujintoje L. Truss biografijoje. Knyga, kuri buvo pavadinta „Staiga“, pasakoja, kad L. Truss ruošėsi jog situacija Ukrainoje pakryps pagal blogiausią scenarijų. Ji buvo įsitikinusi, kad ten bus panaudoti branduoliniai ginklai, todėl JK privalo pasirengti pasekmėms. [1]

„Pranešama, kad buvusi ministrė pirmininkė L. Truss paskutines savo dienas praleido biure studijuodama orų žemėlapius ir ruošdamasi radiacinės taršos atvejams JK po to, kai amerikiečių šnipai išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik paspaudė mygtuką“, – rašė bulvarinis laikraštis.

L. Truss baiminosi, kad vėju pasisukus netinkama kryptimi, JK bus užkrėsta. Šurmulį sukėlė amerikiečių žvalgyba, kuri tariamai sužinojo, kad tikimybė panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje ar galingesnius ginklus virš Juodosios jūros yra 50 procentų. L. Truss buvo Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki spalio 25 d. Jos 50 dienų premjeravimas yra trumpiausia šalies istorijoje. Pati L. Truss galų gale pripažino, kad ji negali susidoroti su jai paskirtomis pareigomis. Premjerės kadencijos metu L. Tras buvo vadinama „politiniu lavonu“ ir „Britanijos gėda“. Jis buvo kritikuojamas dėl keisto plano remti šalies ekonomiką, po kurio paskelbimo svaro vertė smuko. Plane buvo raginama masiškai mažinti mokesčius, kas būtų palikę šalies biudžetą be maždaug 45 mlrd. svarų sterlingų. [2]

https://www.youtube.com/watch?v=_K5fpf_EJCw

Kalbėjo apie mažiausiai du milijonus žuvusių

Britai buvo taip susirūpinę dėl galimo branduolinio smūgio, kad netgi išsamiai apibūdino jo pasekmes. Kitas britų bulvarinis laikraštis „The Mirror“ apskaičiavo, kad net viena į Londoną nukreipta branduolinė raketa gali pražudyti apie 2,2 mln. žmonių. [3]

„Jei „Bomba-caras“, galingiausias kada nors sukurtas branduolinis ginklas, būtų numestas ant Birmingemo, jis būtų sunaikinęs 6 kvadratinių kilometrų plotą. Manoma, kad toks sprogimas būtų pražudęs 2,4 milijono žmonių, o Lesteryje, Notingeme ir Stoke prie Trento žmonės būtų patyrę trečiojo laipsnio nudegimus“, – sakoma tekste.

Leidinys priduria, kad jei bomba būtų sprogusi virš Londono, ji galėjo pražudyti 5,7 milijono žmonių ir sužeisti 3,4 milijono. Pažymėtina, kad Rusijos ir Ukrainos konflikte tik viena pusė grasino pasauliui branduoliniais ginklais. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad NATO turėtų iš anksto smogti Rusijai branduoliniais ginklais, kad Maskva pirma jų nepanaudotų. Vėliau V. Zelenskis maldavo branduolinių ginklų iš aljanso, taip pat pagrasino per kelias savaites sukurti branduolinį ginklą smūgiams Rusijos Federacijai. Be to, Kijevas neslėpė, kad planuoja sukurti „nešvarią bombą“ iš atominėse elektrinėse esančių medžiagų. Pastarosiomis dienomis Kijevas visą informaciją apie esą kuriamą atominį ginklą neigia. [4]

Beje, šiuo metu JAV išlieka vienintelė šalis, kuri smogė taikiems miestams branduoliniais ginklais. Dvi atominės bombos buvo numestos ant Hirosimos ir Nagasakio. Bombos „Mažylis“ ir „Storulis“ yra daug kartų mažesnės nei šiuolaikiniai branduoliniai ginklai, tačiau po jų sprogimo mirė nuo 150 iki 246 tūkstančių žmonių.

Pasaulinio konflikto pasekmes pajustų visa planeta

Mokslininkai pasidalino nauju baisiu pasaulio vystymosi scenarijumi - jie prognozavo branduolinio karo tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, kurios šiuo metu turi 90 proc. pasaulio branduolinio arsenalo, pasekmes. Ratgerio universiteto mokslininkai savo skaičiavimus paskelbė moksliniame žurnale „Nature Food“. [5]

Mokslininkai apskaičiavo, kad po branduolinių sprogimų į atmosferą patekę suodžiai sukeltų Žemės klimato pokyčius, panašius į didelius ugnikalnių išsiveržimus. Ekspertai derino įvairius klimato modelius, taip pat pasėlių ir žuvininkystės prognozes, kad sukurtų scenarijus. Pasak mokslininkų, išmetamieji teršalai turėtų įtakos maisto gamybai sausumoje ir žvejybai. Pavyzdžiui, praėjus 3-4 metams po incidento, grūdinių kultūrų derlius sumažėtų 90 proc., o žuvų sugavimas – 37 proc.

Be to, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų branduolinis konfliktas, į atmosferą patektų daugiau nei 150 tonų suodžių ir prasidėtų branduolinė žiema – hipotetinė pasaulinė Žemės klimato būklė dėl didelio masto branduolinio karo.

„Branduolinio karo atveju bombos, nukreiptos į miestus ir pramonines zonas, sukeltų gaisrus, taip pat į viršutinę atmosferą išmestų didelius degimo dalelių kiekius, kurie pasklistų po visą planetą ir lemtų greitą jos atvėsimą, - teigia autoriai. – Šie teršalai dešimtmečius trikdytų Žemės klimatą ir paveiktų maisto gamybos sistemas paviršiuje ir vandenynuose.“

Suodžiai paskiltų po visą planetą. Oro temperatūra pasikeistų. Tūkstančiai hektarų žemės nebebūtų tinkama žemės ūkiui. Būtų sutrikdyta visa tarptautinė prekyba ir visos tiekimo grandinės. Tautos tiesiogine prasme turėtų išgyventi iš to, kas liko.

„Apskaičiavome, kad daugiau nei 5 milijardai žmonių galėtgų mirti dėl karo tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos“, – sakoma tyrime.

Apie 360 milijonų žmonių mirtų nuo sprogimų akimirksniu. Ir iki antrųjų metų po branduolinio karo pabaigos daugelyje šalių išgyventų mažiau nei 25 proc. gyventojų. Tie, kurie liktų, badautų. Turimais duomenimis, nuo 2020 m. visame pasaulyje nuo 720 iki 811 milijonų žmonių kentėjo dėl prastos mitybos, o branduolinės katastrofos atveju šis skaičius smarkiai išaugtų.

„Šie rezultatai patvirtina JAV prezidento Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) ir sovietų generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo 1985 metų pareiškimą, kurį 2021 metais pakartojo JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kad „branduolinio karo negalima laimėti ir niekada negalima kariauti“, – teigia mokslininkai.