Britų ultimatumas: jei Izraelis nesutiks su paliaubomis Gazoje, JK pripažins Palestinos valstybę

Keiras Starmeris: Palestinos valstybė bus pripažinta, jei Izraelis nesutiks nutraukti karo ir pradėti taikos derybų

Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris antradienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė pripažins Palestinos valstybę rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Taip bus jei Izraelio vyriausybė nesiims „esminių veiksmų“, kad nutrauktų karinius veiksmus Gazos Ruože ir pasiryžtų ilgalaikei taikai [1].

„Visuomet sakiau, kad pripažinsime Palestinos valstybę tada, kai tai turės didžiausią įtaką taikos procesui“, kalbėjo K. Starmeris spaudos konferencijoje po neeilinio vasaros kabinetų posėdžio. „Dabar tas momentas atėjo.“

Pasak premjero, Jungtinė Karalystė siekia ne tik paliaubų, bet ir aiškaus sprendimo dėl dviejų valstybių likimo: neaneksuoti Vakarų Kranto teritorijų ir nutraukti siaubingą humanitarinę krizę Gazoje.

Izraelis piktinasi, bet tarptautinė parama gali reikšti artėjantį diplomatinį lūžį

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šį pareiškimą pasmerkė kaip „Hamas teroro apdovanojimą“. „Džihadistų valstybė Izraelio pasienyje šiandien — grėsmė Britanijai rytoj“, paskelbta Izraelio vyriausybės pranešime platformoje X.

Panašiai reagavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris lankydamasis Škotijoje pareiškė, kad Britanijos ir Prancūzijos pozicija iš esmės „apdovanoja Hamas“, ir pabrėžė, kad JAV tokio žingsnio nesvarsto.

Tačiau dauguma kitų tarptautinių veikėjų Jungtinės Karalystės sprendimą palaikė. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noel Barrot sakė, kad JK „prisijungia prie Prancūzijos inicijuotos bangos dėl Palestinos pripažinimo“. Saudo Arabija ir Jordanija pasveikino sprendimą kaip žingsnį į dviejų valstybių sprendimo įgyvendinimą. Palestinos administracijos viceprezidentas Hussein Al Sheikh pavadino tai „įsipareigojimu tarptautinei teisei“.

Škotijos pirmasis ministras Johnas Swinney palaikė sprendimo intenciją, tačiau pabrėžė, kad „Palestinos valstybingumas neturėtų būti sąlyginis ir turėtų būti palaikytas sankcijomis Izraeliui, jei smurtas tęsis“.

K. Starmeris taip pat pakartojo griežtus reikalavimus Hamas — paleisti visus įkaitus, nusiginkluoti, sutikti su paliaubomis ir atsisakyti bet kokio vaidmens Gazos valdyme. „Rugsėjį įvertinsime, kiek šių reikalavimų buvo įgyvendinta, tačiau niekas neturės veto teisės mūsų sprendimui“, pažymėjo premjeras [2].

Humanitarinė katastrofa Gazoje spartina pasaulio lyderių spaudimą

Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, kad Gazoje vyksta „blogiausias bado scenarijus“. Pasak Pasaulinės maisto saugumo organizacijos (IPC), daugiau nei 20 000 vaikų nuo balandžio iki liepos vidurio buvo gydomi dėl ūmaus išsekimo, o bado lygiai viršija daugelio regionų katastrofines ribas.

IPC pažymėjo, kad 88 proc. Gazos teritorijos yra militarizuota arba evakuacijos zonose, o prieiga prie maisto yra „labai pavojinga ir neprognozuojama“.

Izraelis šiuos duomenis atmeta. Premjeras B. Netanyahu tvirtina, kad Gazoje „niekas nemiršta iš bado“ ir kad pagalbos tiekimas yra pakankamas. Tačiau net artimiausi sąjungininkai, įskaitant D. Trumpą, dabar kalba kitaip. Jis pripažino, kad „Gazoje vyksta tikras badas“, ir pasiūlė steigti JAV finansuojamus pagalbos centrus be jokių tvorų ar barjerų.

Tuo pat metu Gazos Sveikatos ministerija, kontroliuojama Hamas, paskelbė, kad žuvusiųjų skaičius viršijo 60 000. Izraelio kariuomenė patvirtino beveik 900 savo karių žūtį nuo karo pradžios 2023 m. spalio 7 d.

Rugsėjį pasaulis stebės: ar Jungtinė Karalystė taps pirmąja G7 šalimi, formaliai pripažinusia Palestiną

K. Starmerio sprendimas buvo priimtas iškart po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad jo šalis rugsėjį Generalinėje Asamblėjoje balsuos už Palestinos valstybingumo pripažinimą. Jei taip nutiks, Prancūzija taps pirmąja G7 šalimi ir nuolatine JT Saugumo Tarybos nare, pripažinusia Palestiną — ir, regis, Britanija neketina likti nuošalyje.

Iki šiol Palestina buvo pripažinta 147 JT narių, tarp jų — Ispanijos, Airijos, Švedijos, Rumunijos ir Bulgarijos. Rugsėjis gali tapti istoriniu lūžiu, kai didžiausios Vakarų demokratijos žengs ilgai atidėliotą diplomatinį žingsnį.