Diena be naujienų – įvykis, kurio šiandien negalime įsivaizduoti

„Naujienų nėra" – žodžiai, kurių šiandien neišgirsime

Šiais laikais kiekvienas rytas žmogų pasitinka dešimtimis ir net šimtais naujienų iš skirtingų pasaulio kampelių.

Kad ir kaip naujienas vartotume, per radiją, televiziją, internetu ar socialiniuose tinkluose, aktualiausi pasaulio įvykiai mus pasiekia sparčiai, o naujienų mastas yra didžiulis.

Šiandien pasaulyje nuolat vykstančios permainos patenka į žiniasklaidos akiratį, tačiau taip buvo ne visuomet.

Kažkada buvo net tokia diena, kai naujienų kanalai neturėjo ko pranešti, nes pasaulyje paprasčiausiai niekas neįvyko.

1930 m. balandžio 18 d., britų BBC naujienų diktorius neturėjo ką pranešti. „Naujienų nėra", – tokie žodžiai nuskambėjo 20.45 val. vakaro vietos laiku, kai prie radijo aparato susirinkę britai tikėjosi išsamios naujienų apžvalgos.

Likusį eterio laiką fone tiesiog skambėjo fortepijono muzika – Vagnerio opera „Parsifalis" [1].

Šiandien, diena, kai mūsų nepasiektų bent viena naujiena, atrodo neįmanoma, tačiau 1930-ųjų Didžioji Britanija buvo kitas laikmetis ir kita vieta.

Kitokia žiniasklaida ir kitoks pasaulis

1930 m. balandžio 18 d., penktadienį, 20.45 val., žmonės visoje Didžiojoje Britanijoje įsitaisė namuose, kad galėtų sekti „BBC News" vakaro reportažą.

Tačiau, įsijungę radijo imtuvus, kaip jau ir minėta, jie išgirdo netikėtą pranešimą: „Labas vakaras. Šiandien Didysis penktadienis. Naujienų nėra".

Vertinant iš šiuolaikinės perspektyvos, sunku įsivaizduoti dieną be naujienų, nes nuolatinis naujienų vartojimas yra svarbi šiuolaikinio gyvenimo dalis.

Tačiau 1930 m. tiek pasaulis, tiek ir žiniasklaida buvo kitokie. 1930 m. BBC buvo vos dešimtmetį gyvuojantis kanalas ir turėjo labai konkrečius tikslus [2].

BBC laikėsi kitos pozicijos nei amerikietiški žiniasklaidos kanalai.

Užuot pateikiant platų naujieną spektrą ir nušviečiant ne tik politinius ar ekonominius įvykius, BBC siekė formuoti „moralinį britų charakterį“.

Tokia misija šiandien gali atrodyti pernelyg elitistinė ir kontroliuojanti. Juk BBC sprendė, apie ką verta pranešti, ir ką, anot jų, geriau nutylėti.

Radijo diktoriai savo istorijas gaudavo iš „Reuters", „Press Association", „Central News", „Exchange Telegraph Company".

Tada jie rinkdavosi iš įrašų, tačiau tik svarbia laikoma informacija pasiekdavo radijo eterį. Taip buvo siekiama kurti labai aukštus naujienų kokybės standartus.

Globalių naujienų, kartais net ne pirmo svarbumo, pranešimai tuomet dar nebuvo įprasti. Eterio užpildymas „bevertėmis" naujienomis tuomet galėjo būti laikomas tiesiog nemoralus.

Naujienos, kurios neišvydo eterio

1930 m. balandžio 18 d. BBC iš tiesų turėjo ką pranešti, tačiau pasirinko tylą. Tuomet pasaulyje ir šalyje vyko bent du svarbūs įvykiai.

Pirma, Didžiosios Britanijos vyriausybė bandė atsakyti į kai kuriuos kaltinimus, kurie dieną prieš tai buvo išspausdinti viename laikraštyje.

Dėl to, kad Didįjį penktadienį laikraščiai nebuvo leidžiami, buvo manoma, kad valdžia savo žinią sieks ištransliuoti per radiją. Tačiau ji to nedarė.

Kitas atvejis, Surya Senas, bengalų kovotojas už nepriklausomybę, sėkmingai vadovavo reidui prieš kolonijinės policijos postą Čitangonge.

Ši žinia britų taip pat nepasiekė. To meto technologijos tiesiog sužlugdė istorijos patekimą į eterį. Net jei BBC ir būtų planavę ištransliuoti šią naujieną, to nebuvo galima padaryti dėl senų telegrafo linijų.

Be abejo, buvo ir daugybė kitų dalykų, tačiau tuo metu žinios nepranešdavo apie eilinių žmonių patirtis, išgyvenimus ar „nesvarbius“ globalius įvykius.

Diena, kai pasaulio lyderiams ir elitui nieko neatsitiko, žiniasklaidos kanalo galvoms pasirodė esanti visiškai tuščia.

Tuomet buvo galvojama taip: jeigu balandžio 18 d. neįvyko nieko tokio, apie ką pasiturinčiam, deramai kultūringam britų vyrui reikėtų žinoti, geriau nieko ir nepranešti.

Žinoma, šiandien viskas kitaip. Mūsų supratimas apie tai, kas yra verta dėmesio, labai skiriasi nuo 1930 m. BBC supratimo.

Svarbiausios dešimtmečio naujienos

Didieji pasaulio naujienų kanalai, tokie kaip jau minėtas BBC, CNN, „Washington Post" kasdien paskelbia daugiau nei tūkstantį naujienų [3].

Nors Lietuvoje naujienų portalai ir kanalai veikia mažesnėmis apsukomis, mus taip pat pasiekia šimtai pasaulinių įvykių atgarsių.

Išgirstame orų prognozę per radiją ryte važiuodami į darbus, socialiniuose tinkluose pastebime intriguojančias naujienų antraštes, išvystame reportažus per televiziją.

Naujienų tiek daug, kad daugiausiai įsimena tik tikrai svarbūs įvykiai, liečiantys kiekvieną žmogų.

Tikriausiai daugelis galime pasakyti, kad pastaruosius keletą metų viena svarbiausių žiniasklaidos eskaluojamų temų buvo pandemija. Tikėtina, kad šių metų viena labiausiai aptariamų temų bus karas Ukrainoje.

Žvelgiant į praėjusį dešimtmetį, kiekvieni metai pažerdavo dešimtis tūkstančių naujienų, tačiau didžiausias auditorijos sutraukdavo tik pačios svarbiausios.

Pavyzdžiui, 2010 m. skaitomiausia žinia tapo Haičio žemės drebėjimas, įvykęs sausio 12 d. Tuomet žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

2011 m. balandžio 29 d. Japonijoje įvykęs žemės drebėjimas, sukėlęs antrą didžiausią branduolinę avariją istorijoje tapo aktualiausia tų metų naujiena.

2012 m. populiariausia žinia tapo tragedija JAV, kai Konektikuto valstijoje, psichikos sutrikimų turintis šaulys nužudė 20 vaikų ir šešis suaugusiuosius, o po to nusižudė pats [4].

2013 m. pasaulį labiausiai sudomino naujasis popiežius: kovo 13 d. Argentinos kardinolas Jorge Mario Bergoglio tapo pirmuoju pietų amerikiečiu, vadovaujančiu Romos Katalikų Bažnyčiai.

2014 m. pasaulio dėmesį prikaustė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir Krymo aneksija.

2015 m. viena sekamiausių istorijų buvo susieta su narkotikų baronu Joaquinu „El Chapo" Guzmanu, kuris pabėgo iš Meksikos griežto režimo kalėjime.

2016 m. žiniasklaidą susitelkė ties atkurtais JAV ir Kubos diplomatiniais ryšiais, o 2017 m. garsūs Holivudo vyrai ir jų nusikaltimai, atskleidžiami per judėjimą #MeToo tapo pagrindine tema ne tik žiniasklaidoje, tačiau ir visuomenėje.

2018 m. plačiai aptartas buvo JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos oro smūgis prieš Siriją, reaguojant į įtariamą prezidento Basharo al Assado cheminio ginklo panaudojimą prieš piliečius.

Tuo tarpu 2019 m. pasaulį sudomino seksualinio nusikaltėlio Džefrio Epsteino mirtis Manhatano kalėjimo kameroje.