Dronų smūgis prie JAE branduolinės jėgainės didina naujo JAV ir Irano karo riziką

Barakos branduolinės jėgainės pakraštyje kilo gaisras po bepiločio orlaivio smūgio

AP (JAE) - Sekmadienį bepiločio orlaivio smūgis sukėlė gaisrą Jungtinių Arabų Emyratų vienintelės branduolinės elektrinės pakraštyje. JAE institucijos incidentą pavadino „neišprovokuotu teroristiniu išpuoliu“, tačiau atsakomybė už ataką nebuvo priskirta jokiai konkrečiai valstybei ar grupuotei. [1]

Apie sužeistuosius ar radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimą nepranešta. Vis dėlto smūgis į Barakos branduolinės jėgainės zoną išryškino platesnę regiono riziką, nes Jungtinės Valstijos ir Iranas viešai signalizuoja pasirengimą atnaujinti karinius veiksmus.

JAE yra priėmę Izraelio oro gynybos sistemas ir personalą, o pastaruoju metu kaltino Iraną dronų bei raketų atakomis. Įtampa taip pat didėja dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio energetikos transporto kelių, kuris šaltinyje apibūdinamas kaip kontroliuojamas Irano ir esantis JAV karinės jūrų blokados sąlygomis.

JAE gynybos ministerija pranešė apie tris dronus iš vakarinės sienos pusės

JAE gynybos ministerijos duomenimis, trys dronai atskrido per vakarinę šalies sieną su Saudo Arabija. Du iš jų buvo perimti, o vienas smogė Barakos branduolinės elektrinės teritorijos pakraščiui. Institucijos pradėjo tyrimą, siekdamos nustatyti, kas paleido bepiločius orlaivius.

JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas socialiniame tinkle pareiškė, kad tokia ataka, „ar ją įvykdė pagrindinis veikėjas, ar vienas iš jo įgaliotinių, reiškia pavojingą eskalaciją“. Ši formuluotė palieka atvirą klausimą dėl tiesioginio vykdytojo, bet kartu aiškiai sieja incidentą su platesniu regioniniu karu.

Saudo Arabija pasmerkė ataką ir vėliau pranešė perėmusi tris dronus, kurie į jos oro erdvę įskrido iš Irako pusės. Šaltinyje nurodoma, kad Iranas ir su juo siejamos šiitų kovotojų grupuotės Irake karo metu jau yra rengusios dronų atakas prieš Persijos įlankos arabų valstybes.

Barakos elektrinė yra vienintelė branduolinė jėgainė arabų pasaulyje

Barakos branduolinė jėgainė buvo pastatyta Jungtiniuose Arabų Emyratuose padedant Pietų Korėjai. Projekto vertė siekė 20 mlrd. JAV dolerių, o elektrinė pradėjo veikti 2020 metais. Ji yra vienintelė branduolinė elektrinė arabų pasaulyje ir gali patenkinti ketvirtadalį JAE energijos poreikių.

JAE branduolinės energetikos reguliuotojas pareiškė, kad gaisras nepaveikė jėgainės saugumo, o „visi blokai veikia įprastai“. Tarptautinė atominės energijos agentūra, Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucija, nurodė, kad smūgis sukėlė gaisrą elektros generatoriuje, o vienas reaktorius buvo aprūpinamas energija naudojant avarinius dyzelinius generatorius.

Tai pirmas kartas, kai keturių reaktorių Barakos jėgainė buvo taikinys šiame kare. Irano remiami Jemeno husiai dar 2017 metais, kai objektas buvo statomas, skelbėsi taikęsi į šią elektrinę, tačiau Abu Dabis tuomet tokius teiginius paneigė.

JAE branduolinė programa skiriasi nuo Irano ir Izraelio branduolinės padėties

JAE su Jungtinėmis Valstijomis yra pasirašę griežtą branduolinės energetikos susitarimą, vadinamą „123 susitarimu“. Pagal jį Abu Dabis atsisakė vietinio urano sodrinimo ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo, kad būtų sumažinta branduolinio ginklo platinimo rizika. JAE naudojamas uranas atkeliauja iš užsienio.

Šis modelis skiriasi nuo Irano branduolinės programos, kuri daugelį metų yra viena pagrindinių įtampos tarp Teherano, Vašingtono ir Izraelio priežasčių. Iranas tvirtina, kad jo programa yra taiki, tačiau šaltinyje nurodoma, jog Teheranas sodrino uraną iki lygių, artimų kariniam panaudojimui, ir yra plačiai įtariamas bent iki 2003 metų turėjęs karinį programos komponentą.

Izraelis, kaip nurodoma šaltinyje, laikomas vienintele branduolinį ginklą turinčia valstybe regione, nors oficialiai nei patvirtina, nei paneigia turintis atominių ginklų. Per karą Iranas smogė netoli Izraelio Dimonos branduolinio objekto.

JAV ir Iranas viešai rodo pasirengimą grįžti prie karo veiksmų

Po pokalbio su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle paskelbė griežtą įspėjimą Iranui.

„Iranui laikrodis tiksi, ir jie geriau tegu juda GREITAI, arba iš jų nieko neliks“, – rašė D. Trumpas.

Šaltinyje pažymima, kad JAV prezidentas anksčiau ne kartą nustatė terminus Teheranui, bet vėliau nuo jų atsitraukdavo.

Irano aukščiausiojo lyderio karinis patarėjas Mohsenas Rezaei per valstybinę televiziją pareiškė: „Mūsų ginkluotųjų pajėgų pirštai yra ant gaiduko, o diplomatija taip pat tęsiasi.“ Ši žinutė atspindi dvigubą Teherano liniją – viešą karinį pasirengimą ir kartu paliktą diplomatinį kanalą.

Paliaubos išlieka trapios, nes pastangos pasiekti tvirtesnę taiką kol kas nedavė rezultato. Tuo pat metu intensyvėja kovos tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės Libane, nors ten formaliai galioja paliaubos.

Izraelis ir JAV derina galimą smūgių atnaujinimą prieš Iraną

Du su situacija susipažinę asmenys, tarp jų vienas Izraelio kariuomenės pareigūnas, šaltiniui teigė, kad Izraelis derina su Jungtinėmis Valstijomis galimą atakų atnaujinimą. Jie kalbėjo anonimiškai, nes aptarė konfidencialų karinį pasirengimą.

B. Netanyahu sekmadienį, kalbėdamas savo kabinetui, sakė, kad Izraelio „akys taip pat atmerktos“, kai kalbama apie Iraną, ir kad šalis yra „pasirengusi bet kokiam scenarijui“. Ši formuluotė rodo, kad Izraelio vadovybė neatmeta naujos karinės fazės galimybės.

Irano valstybinėje televizijoje bent dviejų kanalų vedėjai tiesioginiame eteryje pasirodė ginkluoti. Vienas jų, Hosseinas Hosseini, buvo parodytas gaunantis bazinius šaunamojo ginklo mokymus iš kaukėto Revoliucinės gvardijos nario ir imitavo šūvį į JAE vėliavą. Kitame kanale Mobina Nasiri pareiškė, kad ginklą jai perdavė susirinkusieji Teherano Vanako aikštėje, ir pridūrė esanti pasirengusi paaukoti gyvybę už savo šalį.