Dronus Rusijoje gamina moterys iš Afrikos

Rusija dronams gaminti vis dažniau įdarbina geresnio gyvenimo ieškančias Afrikos moteris

Geresnio gyvenimo paieškos kartais gali baigtis ne taip, kaip tikimasi. Vietoje didesnio atlygio ir geresnių gyvenimo bei darbo sąlygų, galima susidurti su dar didesniais iššūkiais. Taip nutiko šimtams moterų iš Afrikos ar Azijos šalių, kurios ieškodamos geresnio gyvenimo atsidūrė Rusijoje, kur dabar surinkinėja dronus šios šalies karui su Ukraina.

Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, moterys darbo pasiūlymus rasdavo socialiniuose tinkluose. Ten joms buvo žadami nemokami lėktuvo bilietai, pinigai ir darbas Europoje. Buvo skelbiama, kad darbo pobūdis – kompiuterinių žaidimų kūrimas, o prieš įsidarbinant, joms reikės tik užpildyti 100 žodžių rusų kalbos žodyno testą [1].

Vis dėlto, realybė buvo visai kitokia. Į skelbimą atsiliepusios jaunos afrikietės geriausiai atvyko į Rusijos Tatarstano regiono stepes. Netrukus joms buvo paaiškintas ir tikrasis jų naujojo darbo pobūdis – darbas karo ginklų gamykloje ir tūkstančių Irano sukurtų atakos bepiločių lėktuvų surinkinėjimas.

Naujasis darbas nuvylė: menkas atlygis, išnaudojimas ir sveikatai pavojingos darbo sąlygos

Rusija darbo jėgos bepiločiams rinkti ieško Ugandoje, Ruandoje, Kenijoje, Pietų Sudane, Siera Leonėje, Nigerijoje, taip pat ir Šri Lankoje. Dabar darbuotojų paieška plečiama visoje Azijoje ir Lotynų Amerikoje.

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį buvo įdarbintos 182 moterys, daugiausia iš Centrinės ir Rytų Afrikos šalių. Nutekinti duomenys rodo, kad 2025 m. darbuotojų skaičius įmonėje augs iki daugiau nei 2 600.

Ši darbuotojų paieškos kampanija vadinama „Alabuga Start“. Jos dėka Rusijai jau pavyko rasti virš 200 afrikiečių moterų, kurios dabar yra atsakingos už Maskvai gyvybiškai svarbios ginklų gamybos linijos kontrolę.

Moterys dirba drauge su maždaug 16-17 metų amžiaus rusų profesinių mokyklų mokiniais gamykloje Tatarstano specialiojoje ekonominėje zonoje „Alabuga“, esančioje maždaug už 1 000 km į rytus nuo Maskvos.

Vis dėlto, dronų rinkimas yra gana sudėtingas procesas. Naujosios darbuotojas skundžiasi ilgomis darbo valandomis, menku užmokesčiu, teigia, kad dirba su cheminėmis medžiagomis, kurios skatina bėrimus, niežėjimus, degina odą. Grįžti į gimtąsias šalis taip pat nėra taip paprasta: daugelis moterų turi šeimas, kurias turi išlaikyti, tad net ir minimalus atlygis yra vertinamas geriau nei nieko.

Rusijai padeda ne tik Iranas, bet ir Kinija

Po to, kai 2022 m. vasario mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijai reikia vis daugiau karinės jėgos ir ginklų. Dėl to, Rusija ir Iranas pasirašė 1,5 mlrd. eurų vertės karinio tiekimo sutartį, o Maskva mūšiuose pradėjo naudoti Irano dronus. Vienetai „Shahed-136“ iš pradžių į Rusiją buvo gabenami išardyti, tačiau jų gamyba perkelta į Alabugą.

Remiantis nutekintais dokumentais ir Vašingtone įsikūrusio Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto duomenimis, ši gamykla dabar yra pagrindinė Rusijoje, kurioje gaminami vienkartiniai bepiločiai kamikadzės, o iki 2025 m. planuojama jų pagaminti 6 000 vienetų per metus. Šis tikslas ir dabar įgyvendinamas gana sėkmingai, gamykla pagamina 4 500 per metus.

Vis tik, nors gamybos mastai klausimų nesukelia, kvestionuojama surinkinėjamų dronų kokybė. Išanalizavus maždaug 2 000 „Shahed“ atakų, kurias Ukrainos kariuomenė užfiksavo nuo liepos 29 d., paaiškėjo, kad apie 95 proc. dronų nepataikė į pastebimus taikinius.

Vietoj to jie nukrito į upes ir laukus, nuklydo į NATO narę Latviją arba nukrito Rusijoje ar Baltarusijoje. Didelį nesėkmių skaičių galėjo lemti patobulinta Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, nors tai galėjo lemti ir prastas žemos kvalifikacijos darbuotojų meistriškumas.

O Rusija ir toliau ieško pagalbos iš išorės. Remiantis dviejų šaltinių iš Europos žvalgybos agentūros duomenimis, Rusija Kinijoje sukūrė ginklų programą, pagal kurią kuriami ir gaminami ilgojo nuotolio atakos bepiločiai orlaiviai, skirti naudoti kare prieš Ukrainą.

Rusijos valstybinės ginklų bendrovės „Almaz-Antey“ antrinė įmonė, padedama vietos specialistų, Kinijoje sukūrė ir skrydžio metu išbandė naują dronų modelį, pavadintą „Garpija-3“ (G3).

Tiesa, Kinijos užsienio reikalų ministerija teigė nežinanti apie tokį projektą ir pridūrė, kad Pekinas taiko griežtas bepiločių orlaivių (UAV) eksporto kontrolės priemones [2].

Dronai kare tampa vis svarbesni

Rugsėjį pats V. Putinas pareiškė, kad siekdama užtikrinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų pergalę Ukrainoje, Rusija šiemet maždaug dešimt kartų arba iki beveik 1,4 mln.padidins bepiločių orlaivių gamybą.

„Iš viso 2023 m. ginkluotosioms pajėgoms buvo pristatyta apie 140 000 įvairių tipų bepiločių orlaivių. Šiais metais planuojama gerokai padidinti bepiločių orlaivių gamybą. Na, tiksliau, beveik 10 kartų. Laimi tas, kas greičiau reaguoja į šiuos poreikius mūšio lauke“, – sakė V. Putinas [3].

Tiek Rusija, tiek Ukraina pirko dronus užsienyje ir didino jų gamybą. Iš tiesų, šis konfliktas parodė, kokie svarbūs dronai yra mūšio lauke. Jie naudojami viskam: nuo karių puolimo ir žvalgybos duomenų rinkimo, iki infrastruktūros sabotažo ir arsenalų puolimo.

V. Putinas sakė, kad Rusija beveik kas savaitę daro pažangą dronų technologijų srityje ir taip pat turi tobulinti savo dronų gynybą, iš esmės technologijas, kurios aptinka, suklaidina ir tada numuša atakuojančius dronus. Jo teigimu, svarbiausia užduotis yra kuo greičiau pagaminti platų spektrą bepiločių orlaivių ir užkurti serijinę jų gamybą.