Druskos kasyba Lietuvoje: ar verta?

Druskos trūkumas paskatino įvertinti Lietuvos gamtos išteklius

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš prekybos tinklų dingo ne tik Rusijos gamintojų prekės, tačiau ir ukrainietiška druska. Karas neabejotinai paveikė druskos tiekimą, todėl pirkėjai ėmė masiškai kaupti šį produktą: ne vienas įsigydavo 10 ar daugiau pakuočių.

Kovo pradžioje parduotuvių tinklai skaičiavo, jog druskos paklausa išaugo net iki dešimties kartų [1]. Nors ir buvo teigiama, jog druskos parduotuvėse pritrūkti neturėtų, tačiau tiek gyventojai, tiek verslas ėmė dairytis alternatyvų, iš kur druskos būtų galima įsigyti greičiau ir pigiau.

Todėl, pradėta svarstyti, kad druskos kasyba galėtų užsiimti ir pati Lietuva. Juk Lietuvoje, Šilutės rajone, ties Usėnais, slypi didžiuliai druskos klodai.

Vis tik, lietuviškos druskos gavybą gali aptemdyti finansiniai aspektai: tokia druska būtų tiesiog per brangi ir ją pirkti vartotojams neapsimokėtų.

Lietuvoje glūdi klodai druskos

Galbūt sudėtinga patikėti, tačiau Vakarų Lietuvoje slūgso milijonus tonų sveriantys druskos klodai. Usėnų druskos telkinio storis siekia maždaug 75 metrus [2].

Lietuvos geologijos tarnybos Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vedėjos Jolantos Čyžienės teigimu, atlikus specialius tyrimus nustatyta, kad Lietuvoje yra 545 mln. tonų druskos.

Tačiau ekspertė akcentuoja, kad lietuviškos druskos išteklius reikėtų vertinti atsargiai, mat svarbu atsižvelgti į realius ir prognozinius išteklius. Pavyzdžiui, prognoziniai ištekliai rodo, kad Lietuvoje gali būti aptinkama net apie 2450 mln. tonų druskos.

Jeigu tokios prognozės būtų patvirtintos kaip tiesa, Lietuvoje kiekvienas pilietis būtų užtikrintas po beveik 200 tonų akmens druskos.

Vis tik, viskas nėra taip paprasta. Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyrius vedėjos Audronės Dumšienės teigimu, Lietuvos druskos klodai yra tarsi kupolas: padas yra 500 metrų gylyje, o skliautas – 450 metrų [3].

Tai reiškia, kad realiai panaudoti tinkamo druskos kiekio aptinkama tik 10 metrų. Ji be sodrinimo tiktų tik antros rūšies valgomajai bei gyvulininkystėje tinkamai druskai gaminti. Kita druska turėtų būti perdirbama.

Skeptiškai lietuviškos druskos gavybą vertina ir tariamai milžiniškais druskos kiekiais išsiskiriančių Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys.

Jis teigia, kad Usėnų druskos klodai nėra naudojami ne be reikalo: tokios druskos gavyba būtų elementariai per brangi ir neapsimokėtų.

„Yra ištirta, yra druskos klodai giliai po žeme. Neapsimoka, nes per brangi gavyba“, – teigia Usėnų seniūnas.

Regis, kad šiuo metu realių planų plėtoti lietuviškos druskos gavybą nėra. Verslininkai, kurie buvo įsigiję sklypus, kuriuose gali būti išgaunama druskos, sklypus pardavė ūkininkams.

Taigi, šiuo metu čia auginamos grūdinės kultūros, o druskos gavybos verslo Lietuva artimiausiu metu neužsuks.

Tai patvirtina ir Lietuvos geologijos tarnyba, kuri teigia, kad susidomėjimo druskos verslu Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Druskos telkiniai buvo atidžiai išžvalgyti 1995 metais, tačiau druska nuo to laiko taip ir nebuvo išnaudota šalies pramonėje.

Idėją galime prisiminti žiemos sezonu

Tačiau lietuviškos druskos kasybą galime prisiminti žiemos sezono metu. Iki paskutiniųjų geopolitinių įvykių Lietuvoje maistinė druska buvo importuojama iš Ukrainos ar Rusijos.

Tuo tarpu kelių barstymui naudojama druska atkeliaudavo iš Baltarusijos, Soligorsko. Šiais metais Vyriausybei uždraudus įsigyti druską kelių barstymui iš Baltarusijos, šalies savivaldybės buvo priverstos ženkliai plačiau atverti pinigines ir importuoti druską iš Egipto arba Afrikos valstybių.

Pavyzdžiui, vidutinė Lietuvos savivaldybė, tokia kaip Jonava, druskos pirkimui turėjo skirti bent 50 tūkst. eurų daugiau [4].

Kadangi per vieną žiemos sezoną mūsų šalyje išbarstoma apie 70–100 tūkst. tonų druskos, žvelgiant į ateinančios žiemos planus, vėl galima grįžti prie jau svarstytos idėjos druskos gavyba užsiimti čia, Lietuvoje.

Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) teigia, kad kelius barstant druska, visiškai tiktų ir lietuviška, tačiau tik tokiu atveju, jei nebūtų brangesnė nei importuojama.