Dvasiniai mokytojai su tūkstančiais kišenėse: „už kiek“ Lietuvoje nuperkamas lengvabūdiškumas?

Paranormalių galių turėtojai, reikalavę milžiniškų pinigų sumų

Šimtmečiais tai buvo basakojai asketai, beveik visą laiką medituojantys Himalajuose. Tačiau dabartiniai dvasiniai guru – net ir Lietuvoje, Marijos žemėje – visai kitokie.

Jau seniai kalbama, jog nemažai daliai Indijos guru priklauso didžiuliai turtai, negana to, jie manipuliuoja žiniasklaida ir turi didelę įtaką pramogų pasaulyje [1]. Tai nebūtinai reiškia, jog dvasinis turizmas yra liguistas, skindamasis kelią į absoliučią finansinę laisvę. Tačiau ne visuomet kitiems pasirengę padėti veikėjai ne tik prisideda prie bendrojo vidaus produkto, bet ir patys kraunasi turtus.

Taip taip, dvasiniai mokytojai Indijoje, kaip žinia, jau nuo seno užsitarnavę (ir puikiai žino) savo vertę. Kokia situacija Lietuvoje? Kur veda iš pažiūros gerai pažįstamų ir „pasiretreatinti“ kviečiančių sodybų takai – į dar didesnius pamišimus ar į amžiams išgydysiančius įtikėjimus?

Pastarieji lobsta, o tai reiškia, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius Indijos ekonominis gyvenimas vis gerėjo [2]. Lietuvoje iš sąmoningumo mokymų pragyventi ne tik nesunku, bet ir labai įmanoma. Problema kita: žmones, ieškančius pagalbos sudėtinguose gyvenimo vingiuose, kamuoja pasimetimas, kai, regis, galėtų suveikti net ir nagų bei plaukų sriuba ir neaiškia kalba dėstoma mantra, atsieinanti šimtus, kartais tūkstančius eurų.

Puikiai pamenate šių metų sausį į dienos šviesą išlindusią istoriją, daliai naivių tautiečių kainavusią gyvenimą.

Žmonės guodėsi netekę viso savo Lietuvoje užkaupto turto: namų, automobilio, „dvasiniams vadovams“ iš Klaipėdos išviliojus per 600 tūkstančių eurų [3]. Niekas nesiginčija – tai buvo išskirtinė byla, sutuoktinių porai, apsimetusiai burtininkais, mulkinus patiklius lietuvius grasinant pastariesiems mirtimi. Jie pasikaustę, nes jau tada žinojo – pagrūmojimas pirštu suveikia akimirksniu: pagalbos prašantieji patiki visomis jiems neva siųstomis „mirusiųjų žinutėmis“ ir mistiniais gyvenimo pabaigos scenarijais, o tada kloja bankų sąskaitų prisijungimų kodus.

Niekas nežino, kiek vertas įtikėjimo momentas, tačiau pseudodvasinguolių kultas sutvertas taip, jog greito išėjimo čia nėra.

Gydymų maratonas tęsiamas metų metus – tenka net namus užstatyti

„Savęs priėmimas“ dažnai kainuoja nei daug, nei mažai – kredito kortelėje, žiūrėk, nejučia gali pinigų nelikti. Tokiu atveju už rankos sučiumpa artimieji, priversdami – „pakeliui į šviesą“ – nepamesti smegenų. Taigi, kur užklysti verta, o kur – pelkė ir kančia?

Nors dvasiniai mokytojai, kurių skaičius Lietuvoje auga net nelaistytas, neva nori gero, neretas orientuojasi į paslaugos teikimo tęstinumą: siūlydami palaiminti vaikus, jie, visų pirma, būtinai dar „išgydys“ tėvus, siekdami ištempti metai iš metų besitęsiančių terapijų gumą; nes nu o kaip gi kitaip sužinosi, kaip „iš vidinio kalėjimo šokti ant kūrybos sparnų su vis dažniau įsisiautėjančiu lietuvišku vėjeliu“? Tokios ir panašios frazės, it sviestu pateptos, sugeneruoja savąją auditoriją.

Dvasinguolių ant vienos šakos kabinti nederėtų, tačiau, kaip rodo pavyzdžiai, akylas kompetentingų specialistų pasirinkimas yra būtinas. Ypatingai šiais laikais, kai pasiūla tokia gausi, bet tuo pat metu labai susmirdusi ir „supeckiota“.

Lengvatikystė tampa išskirtiniu mūsų tautos bruožu

Nepaisant to, kad už neteisėtą veiklą apgavus begalę žmonių, įsikišus teisėsaugai, baigiasi liūdnai, paslaugų siūlytojai žino savo būdą. Jų manymu, idealu patapšnoti čakras ir vualia – nereikia net ir mokslų pabaigti.

Atsiranda vis daugiau lietuvių, kurie mano, jog tobulas gyvenimo būdas yra asketizmas, nors patys nėra pasiruošę taip gyventi, dėl ko aukoja pinigus kažkam, pasivadinusiam guru.

Pavyzdžiui, pasaulis dar ilgai kalbėjo apie prieš dešimtmetį įvykusią istoriją, po to, kai, mirus Sathya Sai Baba, jo asmeniniuose apartamentuose buvo rasta 2,8 mln. dolerių grynaisiais, o taip pat aukso ir sidabro, kurio vertė – 5 mln. dolerių. Jo spintose taip pat buvo deimantų, apie 500 porų batų, dešimtys prabangių kvepalų buteliukų, plaukų priežiūros priemonės.

Kai kurių netgi netrikdo faktas apie save vadinančių vedliais asmenų turtus – atvirkščiai, daugelis žavisi tuo, kad guru yra turtingas. Toks yra keistas suvokimas – dvasiniai mokytojai, kalbantys apie nematerialius dalykus, patys būna puikiai materialiai apsirūpinę. Vis dėlto, Lietuvos visuomenė nerimsta, kaipgi cirkuliuoja pinigai tokiose bendruomenėse? Ką simbolizuoja gyvenimo mokytojų bumas, vos savo pupas apžiūrėjus, norinčius apmokyti visą pasaulį skelbiantis neeiliniais geradariais?

Moterų stovyklos, vyrų susitikimai miškuose, emocinio intelekto dirbtuvės, „davai, nu tu pagaliau pamilk save“ mokymai – tai tik keletas iniciatyvų, siūlančių medituoti ir susiniveliuoti savo sąstatą, galiausiai atsimojuojant pinigų viedru. Malonu, kad yra iš ko pasirinkti. Tačiau kai kiekvienas svetimų „šukių lipdytojas“ prabyla lotynišku dialogu, skelbdamas demonų apsėdimus, o po „energetinių mainų“ (eurų pavidalu), jų išvarymus, pradedi galvoti savo galva – geriausiu atveju.

O čia mes matome, kad kitame stalo gale gi sėdi žmonės, norintys jaustis ypatingi. Jie žino: šiais laikais, jeigu kitų nemokai ir pasąmonės galių negvildeni, kalbėkime paprastai - „šūdo krūva“ esi. Kritinis mąstymas yra būtinas, ir niekaip kitaip, ypatingai įsitraukus į abejotinus judėjimus, kuriuose kyla pavojus prarasti asmenybės laisvę.