Dvi Lietuvos: automobiliams pasakose dedant kiaušinius, nuspręsta „šaudyti“ mokytojus

Dėl vaikų namų darbų tėvai tampa detektyvais – o juk nieks už tai nemoka

Žmonės suka galvą į visas puses, šiaurės vėjams gąsdinant perverti jas kiaurai. Kita vertus, galbūt nieko keista, jog pastarieji užpakaly ieško kirminų, naujienų kanalams trykštant kraujo balomis ir raginant su Landsbergiais apsigyventi palmėj.

Tačiau šįsyk – apie kitką.

Gali būti, jog Gyvenimo įgūdžių mokymų aidai įėjo ne pro tas ausis. Nuo tada, kai žmonės susiskirstė į atskiras stovyklas, neaišku kuo grindžiami įtarimai skelbiami tiek mokytojams, tiek mokyklos vadovėliams. Visgi, kartais sankcionuojamos ir „tarybinių“ vertybių palaikomos šeimos – tada, kai įtarumas peržengia ribas ir kainuoja ne(nu)susikalbėjimą [1].

Vienas iš lietuviškiausių pavyzdžių – visai neseniai vienos Lietuvos pilietės pareikšta nuostaba vaiko namų darbų užduotimis; sunerimta, galbūt antrokei ji – pernelyg paini ir skatinanti dėti kiaušinius, nueinant nuo doros kelio.

Moteris klausia: „Ar jums visiems normalu atrodo?“

„Mūsų raudonasis automobilis pradėjo dėti kiaušinius. Jau prieš kokią savaitę automobilis pradėjo keistai elgtis. Kiekvieną dieną grįždamas namo jis prisitempdavo įvairių šakelių, minkštų skudurėlių ir popieriukų, įstrigusių tarp jo ratų. Vėliau pastebėjome, kad iš viso to jis pradėjo sukti lizdą. Pagaliau, vieną rytą, automobilis griežtai atsisakė važiuoti iš garažo. Jokie įkalbinėjimai ir prašymai nepadėjo. Po geros valandos jis staiga pradėjo linksmai signalizuoti, ir mes atbėgome pažiūrėti, kas gi atsitiko. Ogi automobilis į lizdą buvo sudėjęs tris gražius raudonus kiaušinius! Lygiai dvi savaites jis kantriai tupėjo lizde ir perėjo kiaušinius, niekur nevažiavo iš namų ir visai neprašė benzino. Pagaliau iš kiaušinių pradėjo kažkas kaltis ir paeiliui išsirito trys gražučiai raudoni automobiliukai. Ir tada mūsų automobilis išdidžiai išriedėjo iš garažo. Paskui jį, gražiai išsirikiavę, išriedėjo jo vaikučiai. Taip jie ir važinėjo visi kartu. Kaip antis su ančiukais.“

Nors pastaroji pabrėžia, esą iš klasės detektyvė – ji viena, mamai kelia nerimą, „kas gi daroma iš mūsų vaikų“, pateikiant jiems tokias istorijas:

„Automobilis gimdo automobiliukus? Kas čia per nesąmones mokinamos? Daiktai gimdo daiktus? Nebemokina natūralių dalykų, pvz., lizdus juk suka paukšteliai, ne automobiliai, kaip tekste nurodyta“, – postringauja ji.

Tačiau internautai turi savo poziciją, kurią aktyviai gina.

Yra daug „keistų“ knygų – tačiau žmonės Drakonų kovose mėgina įžvelgti „tiesą“

Viena iš komentatorių tvirtina, jog vietoj to, kad pulti tekstą ir šlykštėtis turiniu, vertėtų kaip reikiant pasidomėti kontekstu. Moteris teigia, jog nuostabus vaikų literatūros rašytojas Kęstutis Kasparavičius įprastai pašiepia daug dalykų, kurie kasdienybėje būtų nelogiški, tačiau jo kuriamos istorijos – pilnos gyvenimiškos vertės. Negana to, pastarasis kaip žinoma, yra pasauliniu mastu pripažintas kūrėjas, jo knygas verčiant į daugelį kalbų.

„Užaugau skaitydama jo knygas, kažkaip nieko nenutiko, tapau normaliu žmogumi“, – pasakoja internautė.

Už jos pasirodė ir eilė antrinančiųjų.

„Posto autorei mokykloje taip gerai nesisekė ir ji neišmoko rašyti be klaidų. Graudu. P. S., o dėl temos pasakyti neturiu ką, nes neskaičiau visos knygos, neturiu nuomonės ir, ačiū Dievui, mažų vaikų neturiu – nėra dėl ko sukti galvą“, – teigia iš pažiūros gana realistiškai mąstanti tautietė.

Posto autorę savo ruožtu nevengiama petraukti per dantį – kad, galiausiai, nepradėtų ir bažnyčioje vaidentis, ir košmarų svajonių šalyje sapnuotis.

„Jūs pasakas paskaitykite, ten iš viso košmaras: obelys kalba, princesės už drakonų išteka. O jeigu turite stiprių raminamųjų, galit filmukus pažiūrėti – ten kalba net automobiliai, o kai kurie iš jų – ir veidus turi“, – šmaikštauja dar viena.

Valdininkų pasakos turėtų užkliūti labiau nei automobilis, perintis automobilius

Sunku Lietuvos žemelėj tikėtis gero kalant prie kryžiaus patį Viešpatį. Vis dėlto, žmonės nenustoja šmaikštauti, esą kai kurių „valdininkų pasakos turėtų užkliūti labiau nei automobilis, perintis automobilius“. Tačiau, kaip daugėja aklųjų, taip – ir „pernelyg“ mėlynus debesis skalpuojančių, į išpūstą burbulą įtraukiant aplinkinius.

Tačiau kartais užtenka užduotis pamatyti kitu kampu, nes tekstas būna klaidinantis ir vaikai, tarkime, turi rasti neatitikimus.

Reikia žinoti, jog kuomet teksto suvokimo užduotis išimama iš konteksto, tikslingai kritikuoti sudėtinga. Labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog būtina matyti pilną vaizdą. Šiuo atveju, minėta užduotis vaikams duodama nagrinėjimui, kartu mokantis apie vertybes, jog, pavyzdžiui, raudonas automobilis rūpinasi savo automobiliukų namais (suka lizdą), atsisako savų ar kitų poreikių dėl šeimos ir pan. Kad iš degtuko neskaldyti malkų, pakanka paskaityti kitas pasakas, kuriose obelys kalba paukščių kalba, o princesės – vaikosi jūros arklius.

Kad reikia lavinti platesnį pasaulio suvokimą ir žiūrėti toliau nosies, rodo ir kiti pavyzdžiai.

Visgi, pasirodo, tautiečiai kartais mėgsta važiuoti išpuvusiu ratu. Todėl tiki populiariųjų Lietuvos naujienų kanalų postringavimais, narpliodami legendas apie 77, remdamiesi vos vienu komentaru – ir visai nesvarbu, jog didieji kalbininkai nėra nė portalo straipsnių regėję. Kaip ir Snieguolė su 7 mažais vyrukais pažastyje.

Tačiau kaip nauja tema – taip kita stovykla.

Visuomenininkams pasidalinus mokyklinės užduoties postu, matome priešingus komentarus, prie sienos remiami mokytojai ir jų veiklos rezultatai. Taip ir atsiranda dvi Lietuvos: viena – iš oro nuleista, kita – įtakingųjų.