Dviprasmiški Laisvės partijos žaidimai partiečių suvažiavime. Papildyta 2021-06-05

Laisvės partija paskelbė, kad suvažiavimo dalyviams galimybių pasų nereikės

Pranešama, kad Laisvės partija birželio 5 dieną Rotušės aikštėje, Vilniuje, organizuoja partijos narių suvažiavimą. Skelbiama, kad suvažiavimo metu bus sprendžiami tokie svarbūs partijai klausimai kaip: naujo partijos Pirmininko, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijų bei Valdybos rinkimai. Prijaučiantys šios partijos idėjoms raginami ilgai nedvejoti, mat „draugams“ registruotis galima iki birželio 3 dienos.

Vis dėlto, Laisvės partija praneša, kad į „draugų“ sąrašus gali prisijungti asmenys turintys 16 ir daugiau metų, bet būtinai palaikantys liberalias šios partijos skleidžiamas idėjas. Bijodami, kad žmonės, prieštaringai vertindami tokius pasus, paprasčiausiai nesusirinks arba jų susirinks mažiau nei tikimąsi, nuspręsta laisviečiams šiuos apribojimus panaikinti - leisti dalyvauti be jokių galimybių pasų. Tad Laisvės partija oficialiai ir su džiugesiu praneša, kad dalyviams galimybių pasų nereikės. Aišku, argumentuoja ne tuo, kad „karaliui įstatymai negalioja“, o tuo, kad dar vakar buvo priimti karantino ribojimų laisvinimai (žinoma, daugelis jų skirti turintiems naujuosius pasus).

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (kurios ministrė Aušrinė Armonaitė) dar vakar paskelbė, kad nuo birželio 1 dienos įsigalioja tam tikri laisvinimai renginiams. Buvo pažymėta, kad lauke vykstančiuose renginiuose gali dalyvauti tiek dalyvių, kiek tik „telpa“, mat jų kiekis neberibojamas. Be galimybių paso esantys žmonės lauke vykstančiuose renginiuose turi užimti sėdimas vietas. [1] Tad Laisvės partija tuo pasinaudojo ir galimybių pasų nebereikalauja iš suvažiavimo dalyvių.

Priešistorė: partija pati inicijavo galimybių pasus visuomenėje

Taigi, ta pati Laisvės partija, kurios pavadinime esantis žodis „laisvė“ ne itin daug ryšio turi su tikrove, inicijavo galimybių pasų įvedimą Lietuvoje. O dabar staiga jų atsisako savo suvažiavime. Ar tai reiškia, kad laisviečiai atsisakė skiepytis ar testuotis? Žinoma, visuomenėje yra asmenų, nepraradusių atminties, kas gi vyko balandžio mėnesį ir kokios „saldžios“ diskusijos buvo. Balandžio 6 dieną Laisvės partija inicijavo susitikimą su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu, kurio metu aptarė pandemijos valdymo planą ir su ja susijusių priemonių naudojimą. Viena iš tokių priemonių buvo pateiktas imuniteto pasas.

Dar tuomet Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė kalbėjo apie tokio paso naudas: „Turime galvoti kaip visuomenę grąžinti į viešąjį gyvenimą. Imuniteto pasą šalies viduje matome kaip tinkamą išeitį, ypač turint omenyje, kad panaši priemonė jau rengiama ir visos Europos Sąjungos lygmeniu“.

O ilgai netrukus, balandžio 9 dieną Laisvės frakcija jau siūlė Vyriausybei pradėti įgyvendinti šio paso idėją, nekreipiant dėmesio į tai, kad toks pasas segreguoja visuomenę ir yra nepatikimas dėl daugelio priežasčių, viena iš kurių yra dirbtinio saugumo kūrimas. Mat jau buvo įrodyta, kad paskiepytieji taipogi gali sirgti ir platinti šį virusą, o neigiamas COVID-19 testo rezultatas dar nereiškia, kad išėjus iš tyrimo vietos, nebus užsikrėsta šiuo virusu.

Jau balandžio 16 d. ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Vyriausybei pristatė galimybių paso privalumus, mat toks sprendimas padės visiems grįžti į „įprastą gyvenimą“:

Šis pasas leis atidaryti sporto klubus didesniam žmonių kiekiui, vandens pramogų parkus, atnaujinti maitinimo ir laisvalaikio paslaugų veiklą viduje, organizuoti didesnės apimties renginius, švęsti asmenines šventes, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai, - dar tuomet pabrėžė A. Armonaitė.

Tiesa, kiek tas gyvenimas bus įprastas, čia jau kita tema. Vargu, ar visa visuomenė sutiks skiepytis skubos tvarka patvirtintomis vakcinomis ar nuolatos testuotis, kad galėtų pavalgyti kavinės viduje ar nueiti į teatrą. Tad nuo įprasto gyvenimo tai tikrai skiriasi.

Po ilgų diskusijų, neigiamų nuomonių, Laisvės partija savo pozicijos nepakeitė - galimybių pasas buvo oficialiai šalyje įvestas gegužės 24 d. ir teikė privilegijas jį turintiems. Keista, bet tuomet laisviečiai džiaugėsi į rinką išleidę tokį „produktą“ ir džiaugėsi jo populiarumu. Pasak šios partijos, vien per savaitgalį iki išeinant šiam pasui, QR kodas buvo atsisiųstas per šimto tūkstančių žmonių. O ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenys parodė, kad šiuo pasu birželio pradžioje be testavimo galės naudotis beveik pusantro milijono žmonių.

Šalies verslininkai atsisakė skirstyti žmones ir reikalauti tokių pasų

Primename, kad įvedus šį diskriminacinį pasą, pati pirmoji „Gustuko picerija“, esanti Šiauliuose, atsisakė skirstyti žmones į turinčius ir neturinčius „galimybių“. Ši maitinimo įstaiga tik dar kartą patvirtino, kad vienintelis mūsų visų laisvių ir galimybių dokumentas yra LR piliečio pasas. Todėl picerija nutarė nei vieno kliento nepriimti į patalpas, esančias viduje.

Jos pavyzdžiu pasekė ir daugiau maitinimo įstaigų, kas įrodė, jog verslininkų ir žmonių vienybė gali išties daug ir neprivalo paklūsti diskriminacinei sistemai. „Gustuko picerija“ pasidalino, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taip pat pasidalinta akivaizdžia maitinimo įstaigų vienybe - paviešintos kavinės ir restoranai, taipogi atsisakę klientų diskriminavimo.

Kavinių pavyzdžiu pasuko ir kino teatrai - jie vieningai nutarė nereikalauti iš klientų šio paso, mat tai įžvelgia kaip konfliktų užtaisą. Visgi, pasak „Forum Cinemas Lietuva“ direktoriaus G. Plytniko, toks sprendimas - laikinas: [2]

Mes suvokiame, kad greičiausiai teks su galimybių pasu gyventi dar mažiausiai vasarą ir reikėtų prie to prisitaikyti. Kino rodytojų asociacija palaiko šią strategiją, tačiau mes negalime būti tokie greiti ir priimti visko be išlygų. Reikia darbuotojus aprūpinti papildoma įranga, kad jie galėtų tuos pasus tikrinti. Taip pat pasirūpinti komunikacija.

Tai - dar ne viskas. Tokių klientų privilegijų atsisakė ir didžiausių šalies viešbučių SPA centrai. Žinoma, viešbučių vadovai pasiteisina tuo, kad kol kas per mažai Lietuvos gyventojų turi tokius pasus, todėl nėra prasmės paslaugomis naudotis leisti tik tokiems asmenims. „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ atstovė teigė, kad viešbutis priima visus svečius ir šie yra priimami pagal esamą kvadratūrą.

Viešbučio „Hotel Pacai“ vadovė teigė, kad nors viešbutis ir nepraktikuoja galimybių paso, tačiau atidžiai laikosi nustatytų karantino reikalavimų: [3]

Tiek prieš pandemiją, tiek dabar mūsų SPA buvo ir yra labai orientuotas į privatumą. Pas mus nėra masinių grupių, kurios eina į sporto salę ar SPA paslaugas. Mūsų masažo kabinetai yra skirti vienam arba dviem žmonėms. Dar iki pandemijos pradžios ribojome žmonių skaičių, tai mums tokių labai didelių pasikeitimų kaip ir nėra. Tad turbūt būtų galima sakyti, kad mes nepasirinkome galimybių paso, o ribojame vienu metu patalpoje galinčių būti asmenų skaičių pagal numatytus karantino reikalavimus.

Taigi, Laisvės partija, norinti segreguoti ir diskriminuoti visuomenę, su savo bendrapartiečiais, panašu, taip nesielgia. Laisvės partijos nuomonės pokyčiai yra stulbinami ir neatspindi žmonių lygybės Lietuvoje, už kurią taip stipriai mušasi kumščiu į krūtinę. O galbūt A. Armonaitė ir kiti partiečiai nusprendė pamažu sekti Izraelio pavyzdžiu? Mat Izraelis paskelbė atsisakantis tokio tipo pasų ir atvėrė veiklas visiems gyventojams be išimčių.

Papildyta 2021-06-05. Konservatoriaus G. Landsbergio ir kitų politikų vizitas partijos suvažiavime.

Pasirodžius žiniai apie valdančiųjų konservatorių išreikštą palaikymą Laisvės partijai, net ir ta visuomenės dalis, kuri daugmaž palaikė konservatorius, kiek sunkiau sulaikė amą. Nors ši draugystė ir buvo akivaizdi, tačiau, vis dar buvo gana sunku patikėti dviejų skirtingų ideologijų partijų bendradarbiavimu. Pats užsienio reikalų ministras G. Landsbergis savo kalboje nevengė gražių ir padrąsinančių žodžių šiai partijai. Mat po Laisvės partijos atėjimo į Seimą, „čia atsirado daugiau šviesos, daugiau žmogiškumo, nuoširdumo“.

Netylant kalboms apie tai, kad G. Landsbergis keičia savo žaidimo lauką iš konservatyvaus į liberalų, šis atsakė, kad Laisvės partija kovojanti už fundamentalius dalykus, o konservatoriai - pagrinde kalba apie praeitį. Tačiau G. Landsbergis meistriškai šiuos du dalykus sujungė ir prasitarė, kad Laisvės partija kalba ir apie praeitį, sulygindamas ją netgi su Kovo 11-ąją: [4]

Esminis dalykas man su jūsų atėjimu Seime buvo būtent tai, kad iškelti klausimai yra apie praeitį. Kai mes bandėme priimti Partnerystės įstatymą Seime, aš pasakiau, kad man tai yra Kovo 11-osios dalykas. Aš manau, kad tai yra fundamentalus dalykas, kurį mes turime atsakyti - ką mes pasiekėme Kovo 11-ąją? Kas tai yra mums ir Lietuvai? Kieno tai pergalė? Ką reiškia mums Kovo 11-oji? Man tai vergystės pabaigos diena. Mes iš tikrųjų tapome laisvi. Ir mes to neįsisąmoniname.

Užsienio reikalų ministras birželio 5 d. vykusio suvažiavimo metu negailėjo liaupsių Laisvės partijos darbui ir netgi pasakęs, kad su šia partija galėtų eiti net į žvalgybą ir labai apsidžiaugsiantis, jei tokia nuomonė būtų abipusė: „Jei kada nors ateis diena ir jūs pasakysite, kad aš su kai kuriais iš tų irgi eičiau, tai būtų didžiausia dovana man ir mūsų artimiems žmonėms, kurie su jumis yra koalicijoje“, - gražių žodžių negailėjo Seimo narys.

G. Landsbergis nebuvo vienintelis Seimo narys, atvykęs palaikyti liberalių idėjų. Štai Laisvės partijos kadruose puikavosi ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Panašu, kad nors ir balsavote už kitą partiją Seimo rinkimuose, vis tiek galiausiai balsavote už Laisvės partiją, mat juos palaiko didelis kiekis valdančiųjų, o galimai tai yra ir konservatorių projektas.

Suvažiavimo nuotraukų albume taipogi galėjome aptikti ir R. Šimašių - miesto merą, prieš keletą dienų neišdavusį leidimo „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ protestams, planuojamiems birželio 15-17 dienomis. Tiesa, Vilniaus miesto meras protestą pavadino „politiniu festivaliu“, tačiau pats kartu su A. Armonaite dar 2019 m. įsteigė rausvai geltoną Laisvės partiją, kurios narių apranga dažnai pranoksta ir Rio de Žaneiro festivalio dalyvių kostiumus. Bet tai - ne festivalis ir ne politinis.

Taipogi suvažiavimo metu vyko ne tik politinės diskusijos, bet ir buvo renkamas partijos pirmininkas, jo pavaduotojai, Valdybos bei Etikos ir skaidrumo, Kontrolės komisijos. Pranešama, kad antrai kadencijai partijos Pirmininke išrinkta A. Armonaitė, o tarp Valdybos narių puikuojasi ir šios pavardės: Remigijus Šimašius, Morgana Danielė, Vytautas Mitalas, Evelina Dobrovolska, Ieva Pakarklytė, Tomas V. Raskevičius, Monika Ošmianskienė, Marius Matijošaitis, Deimantė Rimkutė, Umberto Masi, Karolis Žemaitis, Mindaugas Tarnauskas, Donalda Meiželytė, Vytautas Kukarskas, Daniel Ilkevič, Agnė Vaiciukevičiūtė, Vincas Jurgutis, Nerijus Vitkauskas, Skirmantas Tumelis bei Liucija Daraškaitė.