Dviračių infrastruktūros plėtrai dar teks luktelėti – 100 mln. eurų finansavimas atidėtas

Reikalingos investicijos žaliajam transportui – būtina gerinti infrastruktūrą

Lietuvoje pasigendamas dviračių infrastruktūros plėtojimas artimiausiu metu dar nenudžiugins. Dar balandžio pabaigoje buvo pranešta apie į Lietuvą atplūstančią milžinišką paramą iš ES fondo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondą. Tokios paramos suma siekė net 2,2 milijardų eurų. Todėl dalį iš šių lėšų buvo siekiama paskirti ekologiško dviračių transporto plėtojimui Lietuvoje. Tiesa, nei daug nei mažai - 100 milijonų eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausanti Karolina Štelmokaitė šį klausimą iškėlė viešai. Vyriausybei buvo pateikta argumentacija dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano reformos „Judame neteršdami aplinkos“ priemonių. K. Štelmokaitė argumentavo, kad transportas Lietuvoje yra bene taršiausias sektorius, todėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo pagalba esą šį tą galima pakeisti bei pamažu kurti klimatui neutralią ekonomiką.

Vis dėlto, K. Štelmokaitė atkreipė dėmesį, kad reformai skiriamos investicijos ne visos yra „žalios“, o investicijos nėra numatytos pačių ekologiškiausių transporto priemonių, dviračių, infrastruktūros plėtojimui.

Kai kurios investicijos susijusios su iškastinio kuro stotelių infrastruktūra (pvz., investicijos į viešas suslėgtų gamtinių dujų ar suskystintų gamtinių dujų įkrovimo stoteles). Tokios, su iškastinio kuro naudojimu susijusios investicijos, tik prailgins Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto srityje, sulėtindamos perėjimą prie tikrai netaršaus ir ekologinio transporto, - pažymėjo K. Štelmokaitė.

Ekologiško transporto sektorius esą vis dar nesulaukia tinkamo dėmesio, nors visur ir kalbama apie žaliąją, mažiau aplinkai kenksmingą ekonomiką. „Jungtinės Tautos dar 2016 m. rekomendavo šalims skirti bent 20 proc. transporto išlaidų dviračių takams, jeigu norima pasiekti, kad dviračiai būtų susisiekimo, ne tik pramogų priemonė“, - teigė K. Štelmokaitė.

Pagal tokią priemonę finansavimas esą būtų skiriamas ne tik dviračių takams, bet ir finansuotų elektrinių dviračių įsigijimo programą, dviračių parkavimo aikštelių įrengimą, dviračių takų ir geležinkelių stočių jungtis bei kt.

Peticija nepadėjo, lėšos dviračių infrastruktūrai gerinti atidedamos

K. Štelmokaitė gegužės mėnesį taip pat pateikė peticiją dėl 100 mln. eurų paramos iš minėto fondo dviračių transportui ir surinko 830 parašų.

Deja, sprendimui nebuvo lemta įsigalioti, mat jau vykusio Aplinkos komiteto posėdžio metu nuspręsta, kad investicijos dviračiams yra atidedamos, o K. Štelmokaitės teigimu, dviračių infrastruktūra neturi stipraus „lobinimo iš pramonės“.

„Paradoksas, bet kaip „žalią“ priemonę Lietuva ketina finansuoti LNG įkrovimo stoteles (iškastinis kuras), o dviračiams investicijos atidedamos“.

Elektrėnams paskirta beveik 360 tūkst. Europos Sąjungos investicijų

Visgi, kai kurios savivaldybės šiokią tokią paramą dviračių infrastruktūrai gerinti gavo. Štai rugpjūčio pradžioje susisiekimo ministerija pranešė, jog Elektrėnų mieste planuojama įrengti visoms gyventojų grupėms patogų pėsčiųjų ir dviračių taką, o tam skirta nemenka beveik 360 tūkst. eurų suma iš ES investicijų.

Pėsčiųjų takas esą bus 2 kilometrų ilgio ir drieksis judrioje miesto vietoje nuo Draugystės-Pergalės gatvių sankryžos iki Abromiškių reabilitacijos ligoninės. Toks takas bus pritaikytas žmonėms su individualiais poreikiais, o pasak susisiekimo ministerijos, šiais metais dviračių ir pėsčiųjų takams, žmonėms su individualiais poreikiais, jau yra skirta virš 715 tūkst. eurų iš ES fondų investicijų.

„Turime tikslą suteikti galimybes visiems laisvę judėti patogiai, keisti judėjimo įpročius visoje šalyje ir rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones. Viena iš priemonių - plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takus visoje šalyje, pritaikant juos žmonėms su individualiais poreikiais. Tikimės, kad gyventojai rinksis ir naudosis įvairiomis darnaus judėjimo alternatyvomis ir gyvens sveikesnį gyvenimą švaresniuose miestuose“, - pažymėjo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. [1]