E. Macronas kaltina JAV „tarptautinių taisyklių pažeidimu“

Prancūzijos prezidentas apkaltino JAV atsitraukimu nuo sąjungininkų

Ketvirtadienį, sausio 8 dieną, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas metinėje kalboje Prancūzijos ambasadoriams pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „atsiriboja nuo tarptautinių taisyklių“ ir „pamažu nusigręžia nuo dalies savo sąjungininkų“. Kaip praneša AFP, kalba buvo sakoma Eliziejaus rūmuose, tradiciniame diplomatinių metų atidarymo renginyje.

E. Macrono pasisakymas nuskambėjo tuo metu, kai jo paties pozicijos Prancūzijos vidaus politikoje silpnėja. Šalyje tęsiasi ūkininkų protestai dėl „Mercosur“ prekybos susitarimo, o 2026 metų valstybės biudžetas vis dar nėra patvirtintas. Vyriausybė svarsto galimybę jį priimti apeinant parlamentinį balsavimą, kas dar labiau didina politinę įtampą. [1]

Tokioje situacijoje Prancūzijos prezidento dėmesio nukreipimas į JAV užsienio politiką daugelio stebėtojų vertinamas kaip bandymas perkelti diskusiją nuo vidaus problemų prie globalių grėsmių.

Macronas kalbėjo apie „didžiųjų galių pasaulį“, bet vengė konkrečių sprendimų Europai

Kreipdamasis į diplomatus, E. Macronas teigė, kad daugiašalės institucijos „veikia vis prasčiau“, o pasaulis juda link didžiųjų valstybių konkurencijos, kur „kyla pagunda dalintis pasaulį įtakos zonomis“.

„Jungtinės Valstijos yra įsitvirtinusi galybė, tačiau tokia, kuri palaipsniui tolsta nuo dalies savo sąjungininkų ir atsisako taisyklių, kurias dar visai neseniai pati skatino“, – sakė Prancūzijos prezidentas. [2]

Jis pabrėžė, kad Europa privalo „ginti savo interesus“, tačiau nepateikė aiškaus plano, kaip tai turėtų būti daroma realiomis geopolitinėmis sąlygomis. Tuo metu Europos valstybės skubiai ieško bendro atsako į vis agresyvesnę Vašingtono laikyseną Vakarų pusrutulyje, ypač po JAV veiksmų Venesueloje ir Donaldo Trumpo pareiškimų apie Grenlandijos „įsigijimą“.

Grenlandijos klausimas tapo simboliniu lūžio tašku NATO ir ES santykiuose

Pastarosiomis dienomis didžiausią nerimą Europoje sukėlė Donaldo Trumpo retorika dėl Grenlandijos. JAV prezidentas ne kartą yra sakęs, kad mineralais turtinga Danijai priklausanti teritorija yra strategiškai būtina JAV nacionaliniam saugumui, o Baltieji rūmai šią savaitę net atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą. [3]

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad artimiausiu metu susitiks su Danijos pareigūnais aptarti Vašingtono ketinimų. Reaguodami į tai, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai kartu su Danijos premjere Mette Frederiksen paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, jog Grenlandija „priklauso jos žmonėms“.

Vis dėlto pats Macronas vos prieš kelias dienas teigė netikįs, kad JAV realiai pažeistų Danijos suverenitetą.

„Negaliu įsivaizduoti scenarijaus, kuriame Jungtinės Amerikos Valstijos pažeistų Danijos suverenitetą“, – sakė jis televizijai „France 2“.

Tuo tarpu Danijos premjerė Frederiksen pareiškė, kad bet koks JAV karinis veiksmas prieš NATO narę reikštų faktinę Aljanso pabaigą.

D. Trumpo atsakas E. Macronui buvo asmeniškas ir viešas

Macrono kritika Vašingtonui neliko be atsako. Trečiadienį Donaldas Trumpas, kalbėdamas respublikonų įstatymų leidėjams, atvirai suabejojo, ar NATO sąjungininkai „tikrai būtų šalia“, jei JAV prireiktų pagalbos.

Tame pačiame pasisakyme D. Trumpas viešai išjuokė Prancūzijos prezidentą, pasakodamas, kaip esą privertė Paryžių sutikti kelis kartus padidinti vaistų kainas, grasindamas įvesti 25 proc. muitus visoms prancūziškoms prekėms.

„Donaldai, mes turime susitarimą. Aš pakelsiu vaistų kainas 200 procentų ar kiek tik nori. Tik prašau, nesakyk to prancūzams“, – sakė Trumpas, mėgdžiodamas Macroną.

Prancūzijos vyriausybė į šiuos pareiškimus iki šiol oficialiai neatsakė.

Prancūzijos prezidento pasisakymus papildė ir Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio kalba Berlyne. Jis perspėjo, kad pasaulinė tvarka jau yra „pažengusio irimo stadijoje“, o silpnesnės valstybės rizikuoja tapti „visiškai beginklėmis“.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pripažino, kad Briuselis „labai rimtai vertina“ signalus iš Vašingtono, tačiau kol kas nėra aišku, koks būtų ES atsakas, jei JAV realiai imtųsi veiksmų dėl Grenlandijos.