E. Macronas susiduria su JAV pasipriešinimu dėl Palestinos pripažinimo

Prancūzijos sprendimas pripažinti Palestiną kaip valstybę sulaukė griežtos JAV ir Izraelio kritikos

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad rugsėjį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje oficialiai pripažins Palestiną kaip nepriklausomą valstybę. Tai iškart sukėlė diplomatinę audrą, ypač iš JAV ir Izraelio pusės.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas „griežtai atmeta“ Macrono ketinimus. „Tai neatsakingas sprendimas, kuris tik pasitarnauja Hamas propagandai ir atitolina taiką. Tai 0151 spjūvis spalio 7-osios aukoms į veidą“, rašė Rubio socialiniame tinkle „X“ [1].

Dar griežčiau sureagavo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kuris pavadino E. Macrono sprendimą „išdavyste“ ir perspėjo, kad toks žingsnis tik paskatins terorizmą. „Palestinos valstybė šiomis sąlygomis taptų platforma Izraelio sunaikinimui, o ne gyvenimui taikiai šalia jo“, teigė jis. Izraelio gynybos ministras Israel Katz pridūrė, kad tai esąs „gėdingas pasidavimas terorizmui“.

Tuo tarpu JAV ambasadorius Mike Huckabee išreiškė kritiką šmaikščiu tonu: „Macronas nepranešė, kurioje teritorijoje bus ta naujoji valstybė. Galiu išskirtinai atskleisti, kad ji bus įkurta Prancūzijos Rivjeroje ir vadinsis ‘Franc-en-Stine’.“

Europoje auga palaikymas Palestinos valstybingumui: Prancūzija prisijungia prie Ispanijos, Norvegijos ir Airijos

Nors Prancūzija tik dabar žengia šį žingsnį, iki šiol Palestiną jau yra pripažinusios 142 valstybės. Tarp jų — Ispanija, Airija, Norvegija, kurios tai padarė 2024 metais. Prancūzijos sprendimas turi ypatingą svorį, nes ši šalis yra vienintelė Europos Sąjungoje, turinti branduolinį arsenalą ir nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje, be to, joje gyvena tiek didžiausia žydų, tiek musulmonų bendruomenė Vakarų Europoje.

Ispanijos premjeras Pedro Sánchez išreiškė visišką palaikymą Macronui. „Turime ginti tai, ką Netanyahu bando sunaikinti. Du valstybių sprendimas — vienintelis kelias į taiką“, rašė jis „X“.

Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmer pareiškė, kad kreipsis į kolegas Vokietijoje ir Prancūzijoje dėl galimo paliaubų plano Gazoje, kuris „galėtų tapti keliu link Palestinos valstybės pripažinimo“.

Jordanijos užsienio reikalų ministerija pavadino Prancūzijos sprendimą „reikšmingu žingsniu link taikos“, o Saudo Arabijos diplomatai E. Macrono žingsnį įvardijo kaip „istorinį sprendimą“ ir paragino kitas šalis pasekti Prancūzijos pavyzdžiu [2].

Palestinos reakcija: nuo oficialaus dėkingumo iki vilčių dėl platesnio tarptautinio palaikymo

E. Macrono sprendimą iškart pasveikino ir Palestinos savivaldos vadovybė, ir Hamas. Naujojo Palestinos savivaldos prezidento pavaduotojas Hussein al-Sheikh pareiškė, kad tai yra „aiškus Prancūzijos įsipareigojimo tarptautinei teisei ir Palestinos tautos teisei į apsisprendimą“ ženklas.

Palestinos ambasadorė Prancūzijoje Hala Abou-Hassira teigė, kad Paryžius parodė „ištikimybę savo istorijai ir tarptautinei teisei“. Ji pridūrė, kad šis sprendimas siunčia aiškią žinutę Izraeliui ir JAV: „Negalima toliau primesti faktų vietoje ir užkirsti kelią dviejų valstybių sprendimui.“

Net ir Hamas, kurią daugelis Vakarų šalių laiko teroristine organizacija, paskelbė, kad Macrono žingsnis yra „pozityvus žingsnis teisingumo link mūsų engiamai tautai“. Grupuotė paragino visas šalis, ypač Europos valstybes, kurios dar nėra pripažinusios Palestinos, pasekti Prancūzijos pavyzdžiu.

Į kritiką iš Izraelio reagavo ir E. Macrono žydų kilmės specialusis patarėjas Izraelio–Palestinos klausimais Ofer Bronchtein. Jis tvirtino, kad „jei spalio 7-ąją būtų buvusi palestiniečių valstybė, galbūt tų įvykių iš viso nebūtų buvę“. Jo teigimu, „suverenumas reiškia ir atsakomybę“.