ECB palūkanos mažėja, bet lietuviai už paskolas moka kone brangiausiai?

Nors visoje Europoje skolinimasis pinga, Lietuvoje gyventojai ir verslai vis dar moka kone daugiausiai

Europos Centrinis Bankas jau kurį laiką mažina bazines palūkanų normas. Rinka reaguoja, paskolos pinga. Euro zonos vidurkiai leidžiasi žemyn. Bet ne Lietuvoje. Čia skolinimasis vis dar brangus, net labai. Naujausi duomenys rodo, kad mūsų šalies bankai ir toliau išlaiko aukštas paskolų kainas, kurios gerokai viršija euro zonos vidurkį. Kodėl taip yra, kai visa Europa jau suka pigesnio skolinimosi link?

Remiamasi Lietuvos banko paskelbtais 2025 m. birželio mėn. duomenimis apie kredito įstaigų naujų paskolų ir terminuotųjų indėlių palūkanų normas, lyginant Lietuvą su euro zonos vidurkiu.

Birželį Lietuvos gyventojai būsto paskoloms vidutiniškai mokėjo 3,76 proc. palūkanas. Euro zonos vidurkis – 3,29 proc. Skirtumas neatrodo didelis? Bet tai – trečia vieta tarp visų euro zonos šalių. O kai žvelgiame į vartojimo kreditus, situacija tampa dar aštresnė. Lietuvoje – 8,34 proc., o visoje euro zonoje – 7,4 proc. Vos viena kita šalis lenkia mus pagal paskolų brangumą.

Kol skolinimasis Lietuvoje brangus, bent jau terminuotieji indėliai leidžia šiek tiek atsikvėpti

Gyventojai už indėlius gauna 1,88 proc. palūkanų. Tai beveik tiek pat, kiek visos euro zonos vidurkis – 1,81 proc. Devinta vieta sąraše, nei blogai, nei gerai. Bet kai pažvelgiame į įmonių indėlius, vaizdas pasikeičia. Lietuvos įmonės už savo indėlius gauna mažiau nei euro zonos vidurkis – 1,84 proc., palyginti su 1,94 proc.

Tad kai kalba eina apie verslo pinigus, jie ne tik gauna mažiau už laikomus indėliuose, bet ir moka kur kas daugiau už pasiskolintus.

Įmonių paskolos – lyg mokestis už buvimą Lietuvoje

Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų paskolos įmonėms šiandien kainuoja 4,53 proc. Tuo metu euro zonos vidurkis – 3,48 proc. Net 1,05 proc. skirtumas. Verslui, kuris skolinasi šimtus tūkstančių ar milijonus, tai milžiniška suma. Vien dėl to, kad įmonė veikia Lietuvoje, o ne, pavyzdžiui, Austrijoje, ji moka dešimtis tūkstančių brangiau per metus.

Ir tai – nepaisant to, kad paskolų palūkanos per tris mėnesius mažėjo. Lietuvoje jos mažėjo net sparčiau nei kitur. Bet vis tiek išlikome tarp brangiausių.

Kodėl Lietuvoje paskolos vis dar tokios brangios?

Ekonomistai dažniausiai mini kelias priežastis. Pirma – ribota konkurencija. Bankų rinka čia koncentruota. Dominuoja keli žaidėjai, kurie neturi didelės paskatos mažinti maržas. Antra – vertinama rizika. Nors Lietuva euro zonoje jau daugiau nei dešimtmetį, skolinimo sąlygos čia vis dar nėra tokios kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Galima būtų tikėtis, kad ECB palūkanų mažinimas greitai palies ir mūsų pinigines. Tačiau ši statistika rodo ką kita. Lietuviai moka daugiau. Verslai moka dar daugiau. Ir tai vyksta tada, kai visa Europa juda priešinga kryptimi.

Jei palūkanos mažės dar ir toliau, kaip prognozuojama, klausimas liks tas pats. Ar Lietuvoje tai pajusime taip pat greitai kaip kiti? O gal vėl būsime tarp tų, kurie moka brangiausiai, net kai pasaulis pigina skolinimą?

Kol kas aišku viena: skolinimasis Lietuvoje vis dar nėra įperkamumo ženklas. Tai išbandymas. Ir net kai viskas pinga, mūsų kišenėse pokytis jaučiamas lėčiausiai.