Eimantas NORKŪNAS: Kiek valstybė kasmet išleidžia informacijos viešinimui?

Visada buvo įdomu giliau pavartyti viešųjų pirkimų informaciją

Kadangi apie viešinimo išlaidas nemažai mirgėjo straipsnių žiniasklaidoje ir pačiam visada buvo įdomu giliau pavartyti viešųjų pirkimų informaciją, nusprendžiau pasidomėti giliau. Jei įdomūs tik skaičiai - jie straipsnio gale, o pats straipsnis tiems, kam įdomu kaip buvo iki to prieita ir kas šiaip iš vis vyksta.

Visų pirma dėkui Pilietinė Iniciatyva Viešpirkiai, jie leido prisijungti prie pas save laikomų SQL’e atvirų pirkimo duomenų.

Pradėkim nuo to, kad kiekvienas viešas pirkimas turi savo kodą

Nors to idėja buvo gera - sekti kas vyksta konkrečiose srityse, bet kaip dažnai būna, ilgainiui tai išsigimė. Neinant į detales, atsirado apribojimai, kur institucijai pasiekus tam tikras pirkimų sumas viename koduke, naudojant tą kodą, privalai daryti vis sudėtingesnius pirkimus.

Tad institucijos sugalvojo apėjimą limitų pasiekimui, tiesiog priskirdamos kitus, kažkiek panašius kodukus. Be to, su reklama, viešinimu, PRu - kodukų daug ir kiekvienas juos naudoja kaip tą supranta. Grubiai šnekant - kartais prie architekto koduko galėtum rasti ir pastatų ir IT sistemų architektą. Todėl tais kodais jau negali aklai pasitikėti.

Bendrai yra dar vienas niuansas su mūsų pirkimais - juose nurodomos maksimalios sutarčių vertės ir kartais gali būti, kad jos nebus pilnai išnaudojamos. Viskas būtų gerai jei po pirkimo pabaigos mes atnaujintume realiai išleistas sumas, bet kadangi tai nėra privaloma, to beveik niekas nedaro. Tad kiek realybėje tiksliai išleista - manau nežino niekas.

Visa tai sprendžiau tokiu būdu:

1. Išsitraukiau visų mūsų pagrindinių PR agentūrų pirkimų duomenis ir pasižiūrėjau kokius kodukus naudojant jie buvo daromi.
2. Kadangi jų buvo daug, išrūšiavau pagal pirkimų vertes ir patikrinau TOP20.
3. Atmečiau tuos, kur tikrai toli nuo viešinimo paslaugų buvo.
4. Su atrinktais kodais patikrinau kiek pirkimų mūsų šalis darė pamečiui.
5. Atskirai skliausteliuose išskyriau kiek viešinimui skyrė (Keliauk Lietuvoje ir Go Vilnius, kur realu, kad nemaža dalis skirta šalies reklamos kampanijai)

Skaičiai kiek mūsų šalies institucijos išleidžia reklamos paslaugoms, video gamybai, stendų nuomai, komunikacijos kampanijom, viešųjų ryšių valdymo paslaugom ir t.t. atrodo taip:

2020 - 20.3M EUR(3.5M EUR)
2021 - 30.9M EUR(6.4M EUR)
2022 - 33.9M EUR(5.5M EUR)
2023 - 38.7M EUR(6.0M EUR)
2024 - 33.4M EUR(4.9M EUR)
2025 - 48.0M EUR(9.9M EUR)

Iš šių sumų savivaldybės be pavaldžių institucijų viešinimui kasmet skiria apie 2-3M EUR. Iš mažesnių savivaldybių savo užsipirkimais žiniasklaidoje stipriai išsiskiria Druskininkų ir Šalčininkų savivaldybės.

Nemažai kur viešinimo tikrai reikia, bet daugybėje vietų pinigai leidžiami tiesiog be jokios idėjos

Taip, nemažai kur viešinimo tikrai reikia - pranešti apie naujas valstybės finansavimo programas, šiaip naujienas, bet daugybėje vietų pinigai leidžiami tiesiog be jokios idėjos.

Geras pavyzdys buvo, kai atėję į AM’ą radome iš anksčiau už porą šimtų tūkstančių užsipirktas viešinimo paslaugas, kur atskirai paskaičiavus kiek kainavo vieno followerio pritraukimas į FB paskyrą, kaina gavosi gal apie 200EUR. Tiesiog pinigų ištaškymas, kurio nepavyko sustabdyti, nes projektas ėjo jau į pabaigą ir sutarčių negalėjome nutraukti. Ir tikiu, kad taip vyksta nemažai kur, nes perkantiems dažnai nelabai rūpi ką gausim.

Šiaip keista matyti tokį išlaidų šuolį praėjusiais metais, kai visur buvo signalizuojama, kad viešasis sektorius turi taupyti. Bendrai sumos nėra mažos, matosi, kad efektyvesniam lėšų leidimui vietos būtų ir čia.

Ateityje norėtųsi matyti, kad ir VPT prisideda ruošdama tokias analizes ir palyginimus kiek kam valstybė skiria ir kiek kainuoja panašios paslaugos ar prekės skirtingoms institucijoms. Nes nematant ir nesuprantant kam leidžiami pinigai, sunku tikėtis, kad situacija pagerės.

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.