Ekonomistas Ž. Mauricas: jau po trejų metų Lietuvą gali ištikti sunki krizė

Nuosmukį gali sukelti pensijų ir MMA augimas

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas neslepia, kad nors dabar didelė dalis Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygiu nesiskundžia, jau 2028 metais situacija gali būti kardinaliai kitokia ir bus galima tikėtis ekonominio nuosmukio.

Vienu iš krizės veiksnių esą gali tapti dabar „skaniai“ skambantys pažadai apie didėsiančias pensijas ir minimalaus darbo užmokesčio kilimą. Anot jo, iš esmės gali būti sukurta iliuzija, kad ši politika veikia – visų pirma dėl pensijų fonduose sukauptų pinigų, kuriuos žmonės galės atsiimti iš antrosios pakopos bei sparčiai augsiančių valdžios sektoriaus išlaidų, investicijų į krašto apsaugą, infrastruktūrą [1].

„Nenoriu sakyti, kad prieisime liepto galą, bet tikrai prieisime pakankamai ženklią nuokalnę. Mes tiesiog išbalansuosime ekonomiką. Pagirios, ko gero, bus labai sunkios ir turbūt turėsime didesnį nei 3 proc. deficitą.

O tada ir vėl bus sugrįžta prie mokesčių didinimo klausimų ir didžioji dalis antrosios pakopos pinigų bus išleisti, todėl svarstyklės sversis į kitą pusę“, – nurodė Ž. Mauricas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad didele dalimi prie lėtėjančios šalies ekonomikos prisidės iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos, kurias didelė dalis gyventojų išleis kasdieniams poreikiams patenkinti. Būtent šiuo laikotarpiu esą gali pasirodyti, kad viskas auga neįtikėtinai greitu tempu, tačiau tik dėl to, nes viskas vyks iš skolintų pinigų, kurie vieną dieną baigsis ir reikės juos grąžinti atgal.

Nuo sausio kils „minimumas“

Vyriausybė kitais metais žada 11 proc. didinti minimalų atlyginimą – iki 836 eurų „į rankas“. Mažiausiai uždirbantieji galės prisidurti papildomus 60 eurų. Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad tai užtikrins geresnį gyvenimo lygį, nors valstybės biudžetui papildomai reikės apie 100 mln. eurų. Sprendimas baigia kelis mėnesius trukusias Trišalės tarybos diskusijas, kur darbdaviai siūlė algas riboti, o profsąjungos – spartinti jų augimą [2].

Smulkieji verslai, ypač kepyklėlės, jaučia spaudimą. „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas aiškina, kad kylant minimaliam atlyginimui smulkūs verslai turi rinktis: kelti kainas ir rizikuoti mažesne apyvarta arba riboti atlyginimų augimą ir išlaikyti balansą tarp nuostolio ir pelno. Ekonomistai pabrėžia, kad atlyginimų augimo tempai Lietuvoje viršija kainų kilimą, todėl realiai gyvenimo lygis kyla, bet verslui išlaikyti tempą sudėtinga.

Specialistai ragina derinti minimalų atlyginimą su mokesčių lengvatomis ar NPD didinimu, kad naštą dalintųsi tiek darbdaviai, tiek valstybė. Lietuva pagal minimalų atlyginimą Europos šalyse yra viduryje, o realus gyvenimo lygis kyla dėl lėtesnio kainų augimo. Minimalios algos didinimas tampa socialiniu ir ekonominiu išbandymu, turinčiu poveikį biudžetui, smulkiam verslui ir gyventojų perkamajai galiai.

Naujų mokesčių nebus, bet gali kilti esami

Nors naujoji Vyriausybė neplanuoja įvesti naujų mokesčių, tačiau paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas neatmeta galimybės didinti esamus tarifus dėl geopolitinės įtampos ir galimų pasaulinės ekonomikos svyravimų. Kitų metų biudžeto deficitas prognozuojamas 3 proc. BVP, daugiausia dėl augančių gynybos išlaidų.

Šią vasarą priimti pakeitimai jau padidino gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir PVM tarifus, įvedė cukraus bei draudimo mokesčius ir padidino pelno mokesčio tarifą, o surinktos lėšos bus nukreiptos gynybai. Ministras atsisakė PVM lengvatos šviežioms daržovėms ir vaisiams, pabrėždamas, kad tokia priemonė realiai mažina biudžeto pajamas, o nauda dažniausiai atitenka prekybos centrams, o ne vartotojams.

Mokesčių augimas ir toliau veikia verslą: planuojamas finansinio stabilumo mokestis bankams, laikinai stabdomas akcizo didinimas degalams, tačiau akcizai tabakui, alkoholiui ir elektroninėms cigaretėms bus keliami.

Taip pat svarstoma didinti grynųjų sandorių limitus, peržiūrėti verslo formų skaičių ir PVM registracijos ribą, siekiant geresnės mokesčių kontrolės. Tokie pokyčiai turės tiesioginį poveikį gyventojų kišenei ir smulkiojo verslo sąnaudoms, o Vyriausybė akcentuoja, kad fiskalinė politika turi išlikti lanksti ir atspari ekonominiams bei geopolitiniams iššūkiams.