Elektroninės cigaretės ne tik nuodingos, bet ir neperdirbamos

E-cigaretės kelia pavojų ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplinkai

Apie tai, kad elektroninės cigaretės nėra nekaltas vaikų žaidimas, kalbama jau ne vienerius. Išplitusios tarp vaikų ir paauglių elektroninės cigaretės jaunosios kartos terpėje išstūmė ligi šiol dominavusios įprastus nikotino produktus.

Net ir šiandien tikrieji elektroninių cigarečių pavojai nėra iki galo ištirti, tačiau vis garsiau kalbama ne tik apie žalą žmogaus sveikatai, bet ir aplinkos taršą.

Dar 2015 m. Europos Komisija (EK) paskelbė dokumentą, kuriame teigiama, kad elektroninių nikotino tiekimo sistemų (ENDS), pavyzdžiui, elektroninių cigarečių, vienkartiniai komponentai gali kelti potencialų pavojų aplinkai, jei nebus tinkamai reguliuojami [1].

Regis, jog per septynerius metus nei Europoje, nei Lietuvoje tinkamos sistemos, kuria būtų užtikrinamas elektroninių cigarečių sukuriamų atliekų perdirbimas, sukurta nebuvo, o tai, atsižvelgiant į didžiulį elektroninių cigarečių populiarumą, kelia nerimą.

Produktas, kuris negali būti perdirbtas

2020 m. suskaičiuota, kad pasaulyje yra maždaug 68 mln. e-cigarečių vartotojų, tačiau šis skaičius gali būti ženkliai didesnis, atsižvelgiant į nepilnamečius rūkalius [2].

Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą bandė 16 % šalies apklaustųjų (2 % daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis). Daugiausia jas rūko 15–24 m. (37 %) ir 25–39 m. (36 %) asmenys.

Tokie skaičiai verčia susimąstyti ne tik apie jaunų žmonių sveikatą, bet ir apie e-cigarečių paliekamas atliekas.

JAV „Truth Initiative" atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (51 %) apklaustų jaunų e-cigarečių vartotojų nurodė, kad panaudotas e-cigarečių kapsules ar tuščias vienkartines talpyklas išmeta į šiukšlių dėžę, nors to griežtai nerekomenduojama daryti.

Tik 17 % apklaustųjų e-cigarečių atliekas meta į specialias šiukšlių dėžes, o 10 % nurodė, kad jas tiesiog išmeta ant žemės [3].

Dauguma (75,7 %) apklaustų e-cigarečių naudotojų teigia, kad svarsto galimybę perdirbti šias atliekas, tačiau beveik pusė (49,1 %) naudotojų teigė nežinantys, ką daryti su panaudotomis kapsulėmis ir vienkartiniais prietaisais.

Daugelis populiarių e-cigarečių, pavyzdžiui, JUUL, yra kapsulės su vienkartinėmis plastikinėmis kasetėmis, kuriose yra nikotino. Jų net neįmanoma perdirbti.

Dar daugiau atliekų sukelia vienkartinės e-cigaretės „Puff Bar" ir „Bidi Stick", kurios skirtos tik vienkartiniam naudojimui ir kurių populiarumas smarkiai auga visame pasaulyje.

Įvertinus 2015–2020 m. mažmeninės e-cigarečių prekybos apimtis, net neskaitant prekybos internetu ir specializuotose tabako gaminių parduotuvėse, e-cigarečių pardavimai pasaulyje padidėjo beveik 400 %.

Tai reiškia, kad elektroninių cigarečių atliekų pasekmės aplinkai yra milžiniškos.

Lietuva ėmėsi jau veiksmų

Lietuvoje e-cigaretės taip pat yra aktuali problema. Ši „pramoga" yra smarkiai paplitusi tarp paauglių ir jaunimo, o dėl to, valdžia jau ėmėsi ir tam tikrų ribojimų.

Nuo penktadienio, liepos 1 d., Lietuvoje bus draudžiama pardavinėti vaisių, kramtomosios gumos ar kitų skonių elektronines cigaretes ir jų skysčius išskyrus tabako kvapą ir skonį [4].

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia, kad įstatymo pakeitimu bus draudžiama pateikti rinkai elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu joms pildyti, jeigu šiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir skonį.

Dar sausį priimtas įstatymo pakeitimas sukėlė nemažai diskusijų: vieni žmonės džiaugėsi tokiu sprendimu dėl mažesnių pagundų nepilnamečiams, kiti kartojo, kad taip tik bus paskatinti nelegalūs pardavimai.

Juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, pažeidę minėtą reikalavimą, bus baudžiami nuo 500 iki 1 tūkst. eurų bauda.

Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, asmenys bus baudžiami nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų bauda.

Atkreiptas dėmesys į aplinkosauginę problemą

Uždraudus vaisių ir kitų skonių elektronines cigaretes ir jų skysčius, Lietuvoje atkreiptas dėmesys ir į aplinkosauginį e-cigarečių aspektą.

Šiuo metu nebetinkamas naudoti elektronines cigaretes galima nunešti į jų prekybos vietas, jas galima palikti prekybos centruose, kai kuriose įstaigose, organizacijose įrengtose elektros ir elektroninės įrangos surinkimo vietose, taip pat jas priima didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės [5].

Aplinkosaugininkai primena, kad nebetinkamų naudoti vienkartinių ar daugkartinių elektroninių cigarečių jokiu būdu negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nes jos teršia aplinką.

Be to, akcentuojama, kad Lietuvoje reikalinga pramogų ir laisvalaikio vietų iniciatyva: juk būtent kavinėse ar baruose e-cigarečių surūkoma ypač daug.

Kol kas šių e-cigarečių atliekų surinkimo dėžių nerasime nei viename šalies bare, restorane ar klube, todėl Aplinkos apsaugos ministerija skatina verslininkus atsižvelgti į tokį poreikį ir pasirūpinti, kad lankytojams nereikėtų sukti galvos, kur dėti nebetinkamas naudoti elektronines cigarete.

Norintiems gauti dėžutes nebetinkamoms naudoti elektroninėms cigaretėms surinkti reikėtų kreiptis į Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizaciją, UAB „Ecodumas“ arba įmonę „Royal smoke“ (UAB „Litrade“).

Už tai mokėti nereikia, o prisipildžius dėžėms šias atliekas jas išdavusios įmonės pasiims ir pasirūpins, kad jos būtų saugiai sutvarkytos.

Kodėl e-cigaretės kelia pavojų aplinkai?

Elektroninė cigaretė yra sudaryta iš maitinimo elemento, kaitiklio ir kapsulės, kurioje yra nikotino tirpalas, arba iš baterijos ir kaitiklio kartu su kapsule bei skysčiu.

Jos korpusas gaminamas iš plastiko arba aliuminio. Įrenginyje yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas [6].

Išmestos kur pakliuvo ar kartu su komunalinėmis atliekomis, jos aplinkai daro didelę žalą. Šiose atliekose esančios ličio jonų baterijos išskiria sunkiuosius metalus, kitas toksines chemines medžiagas, kurios teršia dirvožemį, prasiskverbia į gruntinius vandenis.

Plastikinės detalės suyra į mikroplastikus, patenka į vandens telkinius ir ardo jų ekosistemas. Be to, jose aptinkama nikotino likučių, aromatų. Visa tai kelia pavojų gyvajai gamtai ir žmonių sveikatai.