Elonas Muskas prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną: milijardinė byla pasiekė teismą

Elono Musko ieškinys prieš „OpenAI“ pasiekia teismą – apie tai praneša CNN. Byla pasiekė prisiekusiųjų parinkimo etapą, o jos baigtis gali paveikti bendrovės valdymą ir planuojamą viešą akcijų platinimą.

Prisiekusieji spręs dėl E. Musko kaltinimų, tačiau galutinį sprendimą priims teisėja

Prisiekusiųjų parinkimas prasideda pirmadienį, o teisėja Yvonne Gonzalez Rogers pati spręs dėl galimų priemonių. Prisiekusieji pateiks tik patariamąją išvadą dėl atsakomybės.

Teismo posėdžiai vyksta byloje, kurioje Muskas kaltina Altmaną ir kitus vadovus suklaidinus jį bei išdavus pradinę ne pelno siekiančią „OpenAI“ misiją. Bylos centre yra klausimas, ar įmonė, kurią jis padėjo kurti, galėjo pakeisti savo struktūrą neprarasdama pirminio tikslo.

Muskas teigia, kad „OpenAI“ išdavė pirminę misiją ir siekia grąžinti ne pelno modelį

Muskas teigia, kad 2015 m. kartu įkūrė ir rėmė „OpenAI“ kaip ne pelno siekiančią organizaciją. Jis nurodo, kad pirmaisiais metais skyrė maždaug 44 mln. dolerių.

Jis paliko įmonę 2018 m. po aštrios kovos dėl valdžios. Vėliau, 2019 m., buvo įsteigta pelno siekianti dukterinė bendrovė, o 2025 m. ji tapo viešosios naudos korporacija, prižiūrima ne pelno siekiančio fondo. Kalifornijos ir Delavero generaliniai prokurorai šį pokytį patvirtino pernai.

Muskas tvirtina, kad toks virsmas išdavė pirminę misiją kurti saugią atvirojo kodo dirbtinio intelekto technologiją visuomenės labui, o ne privačiam pelnui. Jis taip pat teigia, kad bendrovė neteisėtai pasipelnė iš jo indėlio, ir pateikė kaltinimus dėl pasitikėjimo pažeidimo bei nepagrįsto praturtėjimo.

Jo prašymas apima „OpenAI“ grąžinimą į ankstesnę ne pelno siekiančią struktūrą, Altmano ir Grego Brockmano pašalinimą iš valdybos bei daugiau nei 130 mlrd. dolerių žalos atlyginimą. Muskas teismui taip pat nurodė, kad bet kokia žala turėtų atitekti „OpenAI“ ne pelno siekiančiai daliai, o ne jam pačiam. [1]

„OpenAI“ kaltinimus atmeta ir teigia, kad ieškinys susijęs su konkurencija

„OpenAI“ tvirtina, kad pelno siekiančios struktūros siekė ir pats Muskas. Bendrovė taip pat teigia, kad jis išėjo todėl, kad negalėjo perimti visiškos kontrolės, o ieškinys esą grindžiamas pavydu, apgailestavimu dėl pasitraukimo ir noru sužlugdyti konkuruojančią dirbtinio intelekto įmonę.

Dan Ivesas iš „Wedbush“ elektroniniame laiške šią bylą pavadino „technologijų muilo opera“, kurią stebės visi investuotojai, Muskui ir Altmanui stojus į kovos narvą. Jis pridūrė: „Manome, kad teisme tarp Musko ir Altmano bus daug purvo ir švaistymosi, ir tai nėra gerai niekam, kas čia dalyvauja, bet Muskas šį ginčą pavertė asmeniniu.“

Didelė prisiekusiųjų atranka ir svarbūs liudytojai gali nulemti bylos eigą

Galimų prisiekusiųjų sąraše, ypač Silicio slėnyje, daug žmonių gali turėti tvirtą nuomonę apie abu technologijų ir dirbtinio intelekto veikėjus, sakė prisiekusiųjų konsultantas Alanas Tuerkheimeris. Dėl to teismas renkasi maždaug tris kartus didesnę kandidatų grupę nei įprasta civilinėje byloje.

Profesorė Elizabeth Lippy iš Temple universiteto teisės mokyklos pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja prisiekusiųjų, kurie niekada negirdėjo apie Eloną Muską ar dirbtinį intelektą. Ji sakė: „Įstatymas nereikalauja prisiekusiųjų, kurie niekada nebūtų girdėję apie Eloną Muską ar dirbtinį intelektą. Jis reikalauja prisiekusiųjų, kurie gali atidėti į šalį tai, ką girdėjo, ir spręsti bylą tik pagal teisme pateiktus įrodymus.“

Įrodymus sudaro šimtai puslapių elektroninių laiškų, žinučių ir asmeninių rašytinių pastabų. Liudyti turėtų Muskas, Altmanas, Brockmanas, „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, buvę aukšto rango „OpenAI“ vadovai ir su Musku susiję asmenys, tarp jų Shivon Zilis. Prisiekusieji savo svarstymus turėtų pradėti iki gegužės 12 d., o bylos baigtis gali paveikti „OpenAI“ viešo akcijų platinimo planus, vadovybę ir platesnį pasitikėjimą jos virsmo modeliu.