Energetikos krizė Europoje: ar tikrai kalta tik „geležinė uždanga“ su Rusija?

Vertybinė politika privedė prie energetikos krizės

Europa susiduria su viena didžiausių energijos krizių. Elektros, dujų, naftos kainos kyla neregėtu tempu, artėja žiema, o ekonomikos augimas mažėja.

Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, energetiką naudoja kaip politinį ginklą ir manipuliacijos formą. Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) siekia atrasti balansą tarp sankcijų Rusijai, karo Ukrainoje vykdomos vertybinės politikos, savų piliečių interesų ir būtinųjų poreikių patenkinimo.

Tačiau pastaruoju metu vis daugėja balsų, teigiančių, kad būtent diplomatinės ES pozicijos ir vertybinės politikos derinys yra priežastis, dėl kurios šimtai milijonų europiečių jau po kelių mėnesių gali susidurti su rimta energetikos krize.

Juk bendrijoje, kurioje nuo 1990 m. iki 2020 m. įvyko reikšminga plėtra ir kurios bendras plotas gerokai išaugo, bendras populiacijos skaičius padidėjo tik nuo 407,9 mln. iki 446,9 mln. Tai reiškia, kad populiacija išaugo viso labo tik 9,5% [1].

Tuo tarpu bendras naftos sunaudojimas ES 2021 m. buvo 18,3 mln. barelių per dieną [2]. Dėl to pagrįstai svarstoma, ką iš tiesų reikėtų kaltinti dėl energetikos krizės: Europoje vėl nusileidusią „geležinę uždangą" tarp Vakarų ir Rusijos, ar pačios bendrijos vykdoma vertybinę, bet nekonkrečią politiką?

Populiacija mažėja, bet energijos produktų sunaudojimas auga

2021 m. bendras naftos sunaudojimas ES pasiekė net 18,3 mln. barelių per dieną [3]. Tuo tarpu remiantis Jungtinių Tautų (JT) 1988 m. duomenimis, pasaulinis naftos išgavimas tuomet siekė 21 mlrd. barelių [4].

Tai reiškia, kad dabar ES per metus sunaudoja beveik tiek pat naftos, kiek prieš mažiau nei tris dešimtmečius būdavo išgaunama visame pasaulyje.

Tuo pat metu vis dar gyvavusioje Sovietų Sąjungoje būdavo užtikrinamas 12,6 mln. barelių per dieną naftos išgavimas; tai sudarė viso labo 4,6 mlrd. barelių metinį lygį.

Žinoma, minėtais metais nei sovietai, nei ES dar nevykdė ekologinių, „žaliosios" energetikos kampanijų. Automobiliai buvo seni ir taršūs, namai apšildomi anglimi ar branduoline energija, gamybos linijos ir pramonė buvo imli energijai ir netaupi, o ir pačios pramonės mastai nebuvo tokie dideli.

Tačiau nuo 1990 m. ES įvyko daugybė pokyčių. Griuvus Berlyno sienai, neilgai trukus žlugo ir Sovietų Sąjunga. Rytų Europos valstybės ir buvusios sovietinės respublikos su viltimi ir optimizmu ėmė žvalgytis į bendriją.

Ilgainiui ES išsiplėtė nuo 12 valstybių dešimtojo dešimtmečio pradžioje, iki 27 valstybių-narių 2013 m., kai įvyko paskutinis bendrijos plėtros etapas.

2021 m. sausio 1 d. duomenimis, ES gyvena apie 447 mln. žmonių [5]. Tų pačių metų duomenimis, Europoje ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje kasdien buvo suvartojama apie 18,3 mln. barelių naftos.

Nors nuo 2004 m. naftos suvartojimas žemyne mažėjo, o 2008 m. pirmą kartą nukrito žemiau 20 mln. barelių per parą ribos, nuo 2014 m. duomenys vėl ėmė rodyti augimo tendenciją. Pasauliniame kontekste, jau kelis dešimtmečius žalios naftos ir naftos produktų dalis bendrajame vidaus energijos suvartojime ES yra didžiausia.

Nepaisant mažėjančios gavybos ir svyruojančio suvartojimo, žalia nafta ir iš jos pagaminti produktai vis dar vaidina didžiulį vaidmenį. Pavyzdžiui, 2019 m. kasdien pasaulyje buvo suvartojama daugiau kaip tris kartus daugiau barelių naftos nei 1965 m.

Priklausomybė, kurią sunaikinti siekiama ES piliečių sąskaita

Pavėluotai pripažinusios priklausomybės nuo naftos ir dujų Maskvoje pavojų, ES vyriausybės suskubo paspartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau tai yra ilgas procesas, duosiantis mažai naudos šį šaltąjį sezoną [6].

Dabartinės situacijos rimtumą rodo Vokietijos žaliojo ministro, atsakingo už klimato kaitą, Roberto Habecko sprendimas atnaujinti anglimi kūrenamų elektrinių veiklą. Vėliau šį mėnesį vyksiančiame neeiliniame posėdyje ES vadovai bendrai aptars žiemos nenumatytų atvejų planus.

Visos Europos energetikos „solidarumo planas" turės užtikrinti teisingą dujų tiekimo paskirstymą didelio jų trūkumo atveju ir nustatyti bendras prioritetų nustatymo taisykles.

Akivaizdu, kad artimiausi mėnesiai Europos valstybėms bus sunkiausi nuo karo pradžios. Visame žemyne gyventojai pajus sunkmetį, o kai kuriems teks rinktis tarp būsto šildymo ir maisto [7].

Tokiomis aplinkybėmis politiniams lyderiams bus sunku pateisinti paramą Ukrainai ir rusiškų energijos šaltinių atsisakymą. Kita vertus, naftos suvartojimo rodikliai rodo, kad Europa jau seniai turėjo energetinių išteklių vartojimo problemą.