Epitetų „alkoholikas“ ir „narkomanas“ pakeitimas neišspręs asmenų priklausomybių problemos

A. Veryga: priklausomybių problemos turi būti sprendžiamos iš esmės, o ne tiesiog pervadinamos

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažėrė kritikos svarstymams atsisakyti visiems įprastų epitetų, apibūdinančių žmones, turinčius priklausomybių. Anot jo, tai, kad nuo alkoholio ar narkotikų priklausomo žmogaus nevadinsime „alkoholiku“ arba „narkomanu“, problemos neišspręs ir neprivers jo kreiptis pagalbos į specialistus, jei šios gauti asmuo nenori. Tačiau ekspertai svarsto, kad tinkamas bendravimas su tokiais pacientais gali lemti ir dalį gydymo sėkmės.

Vėl pasirodžius postringavimams apie tai, kad galbūt derėtų spręsti priklausomų asmenų problemas juos tiesiog pervadinant kitais žodžiais, A. Veryga nė nesuabejojo, kad Lietuvai pats laikas imtis problemų sprendimo iš esmės, o ne jų pervadinimo.

„Jūs rimtai tikit, kad žmonės nesikreipia pagalbos nes bijo būti pavadinti alkoholikais ar narkomanais? Joks su priklausomais žmonėmis dirbantis specialistas į pagalbos besikreipiantį žmogų nesikreipia sakydamas narkomane ar alkoholike. Na bent jau man neteko tokių kreipinių girdėti. Tai gal baikim seilėtis ir pradėkim dirbti“, – rėžė A. Veryga.

Jis pridūrė, kad dėl šios priežasties visuomenė nebesugeba atskirti, kurios problemos iš tiesų yra tikros, o kurios – išgalvotos, mat vienam esą gali užkliūti Užgavėnių tradicijos ir personažų pavadinimai, kitam Kalėdos jau nebeatrodo madingos.

„Jei jus gatvėje partrenks girtas vairuotojas, tai jūs jo adresu dar ne tokių epitetų paleisit, pamiršę visus jautrumus. Dirbkim taip, kad nebeliktų ką vadinti alkoholikais ir narkomanais, o ne žodynėlį taisykim“, – pridūrė politikas.

Pagarbus kreipimasis į pacientą gali sumažinti nusistovėjusias stigmas

Tuo tarpu Respublikinio priklausomybių gydymo ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė įsitikinusi, kad gydymosi nuo priklausomybių stigmas padės įveikti pagarbus bendravimas su pacientu ir įžeidžiančių epitetų atsisakymas [1].

Dabartinė situacija, pasak jos, kai vienų ar kitų priklausomybių turintis žmogus dar ir susilaukia smerkiančio žvilgsnio iš visuomenės, tik dar labiau paskatina grimzti į priklausomybių liūną.

Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė Karilė Levickaitė atkreipė dėmesį, kad teisingai kalbėdami apie bet kokių psichikos sveikatos sunkumų patirties turintį žmogų mes padedame ne tik kitam, bet ir sau.

Kiti diskusijoje dalyvavę medikai taip pat įsitikinę, kad tinkamas žodžių parinkimas bendraujant su tokiais pacientais esą gali lemti ir dalį gydymo sėkmės.

Specialistai sutarė, kad visų pirma reikėtų akcentuoti žmogų, o ne jo ligą ir leisti tokiems asmenims patiems pasirinkti, kaip jie norėtų būti vadinami. Dramatiškus, bauginančius, menkinančius išsireiškimus rekomenduojama keisti mediciniškai tiksliais, pagarbiais ir palaikančiais [1].

Dėl mediciniškai asmenį menkinančių terminų buvo kreiptasi į VLKK

Pernai metais tokių terminų kaip „alkoholikas“ ir „narkomanas“ atsisakyti paskatino „laisvietė“ Morgana Danielė, dėl jų vartojimo nusprendusi kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) ir reaguodama į tuometinius bendrapartietės Monikos Ošmianskienės pasiūlymus iš LR Konstitucijos išbraukti tokį terminą kaip „invalidumas“.

Vietoje paminėtų žodžių parlamentarė pasiūlė naudoti labiau civilizuotus epitetus, apibūdinančius priklausomybių turinčius asmenis kaip antai „nuo alkoholio/narkotikų priklausomas žmogus“, „priklausomybė nuo alkoholio/narkotikų“.

Politikė net teigė, kad tokių įžeidžiančių epitetų vartojimas kaip „narkomanas“ ar „alkoholikas“ net prilygsta tokiems sovietmečiu itin vartotiems terminams kaip „debilas“ ir „imbecilas“.