Erelis Feliksas grįžo namo: viena paukščio kelionė atvėrė nelegalios prekybos laukiniais gyvūnais tinklą

Serbijos didysis erelis rėksnys Feliksas po pagrobimo Artimuosiuose Rytuose grąžintas namo

Jaunas didysis erelis rėksnys Feliksas grįžo į Serbiją po kelis mėnesius trukusios istorijos, kurioje susipynė migracija, brakonieriai, nelegali prekyba laukiniais paukščiais ir tarptautinė gelbėjimo operacija. Paukštis į Serbiją parskraidintas birželio 22 d. kariniu transporto lėktuvu.

Feliksas buvo vienų metų amžiaus paukštis, priklausantis saugomai rūšiai, kuri Serbijoje dar prieš mažiau nei dešimtmetį buvo atsidūrusi ties išnykimo riba. Prieš pirmąją ilgą migraciją jam buvo uždėtas žiedas ir mažas siųstuvas, leidęs gamtininkams sekti jo judėjimą.

Iš pradžių kelionė atrodė įprasta. Feliksas skraidė netoli gimtųjų vietų, tada pasuko į pietryčius per Šiaurės Makedoniją, Graikiją ir Turkiją. Spalio pabaigoje jo GPS signalas dingo Sirijoje, o gamtininkai dar tikėjosi, kad sugedo siųstuvas, ne kad paukštis pateko į žmonių rankas.

Sirijoje Feliksas buvo sugautas ir pasiūlytas parduoti nelegalios prekybos kanaluose

Vėliau paaiškėjo, kad Feliksas buvo sugautas Sirijoje ir pateko į nelegalios prekybos laukiniais paukščiais tinklą. Tokie paukščiai Artimųjų Rytų regione gaudomi skirtingais būdais: prie vandens šaltinių dykumose, tinklais, šaudant arba net vejantis motociklais.

Feliksas buvo siūlomas parduoti neoficialiose susirašinėjimo grupėse, kuriose prekiaujama nelegaliai pagautais laukiniais paukščiais. Tai rodo, kad problema nėra pavienis atsitiktinis brakonieriavimas, o platesnė šešėlinė rinka, kurioje migraciniai paukščiai tampa preke.

Libano gamtosaugininkas Michelis Sawan’as, vadovaujantis Lebanese Association for Migratory Birds, per savo kontaktų tinklą pasiekė žmones Sirijoje ir pradėjo Felikso paiešką. Pinigų mokėjimas kontrabandininkams nebuvo laikomas išeitimi, nes tai tik skatintų tą pačią prekybos sistemą, nuo kurios paukštį reikėjo išgelbėti.

Felikso kelias į laisvę ėjo per Siriją, Libaną ir pabėgėlių pagalbą

Felikso gelbėjimas nebuvo paprastas paukščio paėmimas iš vieno žmogaus. Jis buvo parduotas pirkėjui Libane, vėliau vėl perparduotas į Siriją, kol M. Sawan’ui ir jo bendradarbiams pavyko jį susigrąžinti per pažįstamų bei vietos pagalbininkų tinklą.

Paukščio pervežimą apsunkino saugumo padėtis regione, kovos ir blogos oro sąlygos. Galiausiai grupė pabėgėlių pernešė Feliksą per Nahr al-Kabir upę šiaurinėje Sirijos ir Libano pasienio dalyje. Paukštis buvo gabenamas bulvių maiše, kad galėtų pasiekti saugesnę teritoriją Libane.

Libane Feliksas pateko į laukinių paukščių prieglaudą netoli Beiruto. Iš ten prasidėjo kitas sunkus etapas – grąžinti jį į Serbiją. Po kelių nepavykusių bandymų skristi komerciniais maršrutais įsikišo Serbijos kariuomenė, kurios kariai dalyvauja Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje Libane.

Serbijoje Feliksas laikomas karantine ir bus paleistas su nauju siųstuvu

Sugrįžęs į Serbiją Feliksas laikinai apgyvendintas zoologijos sode šalies šiaurėje. Ten jam taikomas 21 dienos karantinas, būtinas prieš galimą paleidimą į laukinę gamtą.

Gamtininkai planuoja paukščiui uždėti naują siųstuvą, kad galėtų stebėti jo būklę ir judėjimą po paleidimo. Tai svarbu ne tik vienam paukščiui, bet ir visai rūšies apsaugai, nes migracijos duomenys padeda suprasti, kur ereliai patenka į didžiausią pavojų.

Feliksas tapo daugiau nei vienu išgelbėtu paukščiu. Jo kelionė parodė, kaip greitai saugoma rūšis gali patekti į nelegalios prekybos grandinę, net jei jos judėjimas stebimas modernia įranga.

Didysis erelis rėksnys Serbijoje atsigauna po beveik visiško išnykimo

Didysis erelis rėksnys yra įspūdingas plėšrusis paukštis, kurio sparnų ilgis gali siekti iki 2 metrų. Serbijoje ši rūšis dar 2017 m. buvo sumažėjusi iki vienos perinčios poros, todėl kiekvienas jauniklis šaliai turi didelę gamtosauginę vertę.

Serbijos paukščių apsaugos ir tyrimų draugijos darbas per pastarąjį dešimtmetį padėjo populiacijai atsigauti. Šiaurės Serbijos lygumose buvo sodinami medžiai, įrengiamos lizdavietės, stebimos perinčios poros ir saugomi jautrūs lizdai.

Dabar Serbijoje skaičiuojamos 29 perinčios didžiųjų erelių rėksnių poros. Tai didelis pokytis nuo 2017 m., tačiau rūšis vis dar pažeidžiama, nes jai gresia nuodai, elektros linijos, buveinių nykimas, brakonieriavimas ir nelegali prekyba.

Felikso istorija parodė, kad migraciniai paukščiai saugūs tik popieriuje

Felikso kelionė atskleidė vieną svarbiausių migracinių rūšių apsaugos problemų: paukštis gali būti saugomas vienoje šalyje, bet jo kelias driekiasi per valstybes, kuriose įstatymų taikymas, karo padėtis ar silpna kontrolė palieka dideles spragas.

Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose nelegaliai kasmet nužudoma arba pagaunama milijonai paukščių. Dalis jų tampa maistu, dalis – trofėjais, dalis – prekybos objektu socialiniuose tinkluose ar uždarose susirašinėjimo grupėse.

Todėl Felikso sugrįžimas yra laiminga išimtis, o ne sistemos pergalė. Vieną paukštį pavyko ištraukti iš kontrabandos grandinės, bet pati grandinė liko. Jeigu valstybės nesustiprins migracijos kelių apsaugos, kiti paukščiai iš tokių kelionių namo jau nebegrįš.

Šaltiniai

Associated Press. (2026). Feliks the eagle is back home in Serbia after a kidnap ordeal in the Middle East
https://apnews.com/article/serbia-eagle-poachers-middle-east-migration-flight-a686cbf954125cd1c20ceb6ca9984c8f

The Guardian. (2026). No trees, no food, shot for fun ... yet Serbia’s imperial eagles are making an improbable return
https://www.theguardian.com/environment/2026/feb/18/serbia-eastern-imperial-eagles-returning-aoe