ES anglies mokestis importui keičia trąšų rinką: kokių pasekmių sulauks Lietuva?

Nuo 2026 metų pradėtas taikyti anglies mokestis importuojamoms trąšoms ir kitoms taršioms prekėms

Europos Sąjunga pradėjo įgyvendinti naują prekybos ir klimato politikos instrumentą – pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmą (CBAM). Jo tikslas – suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp Europos ir trečiųjų šalių gamintojų, kad į ES rinką patenkančios prekės būtų vertinamos pagal jų gamybos metu išskirtą CO₂ taip pat, kaip ir Europos pramonės produkcija. [1]

Mechanizmas buvo įvedamas etapais. Nuo 2023 metų spalio iki 2025 metų pabaigos galiojo pereinamasis laikotarpis, per kurį importuotojai turėjo deklaruoti prekių gamybos metu susidariusias emisijas. Nuo 2026 metų pradžios prasidėjo naujas etapas – importuotojai turi įsigyti CBAM sertifikatus, kurie atitinka importuojamų prekių gamybos metu išskirtą CO₂ kiekį.

Šių sertifikatų kaina susieta su Europos Sąjungos emisijų prekybos sistema (ETS), kur vienos tonos CO₂ kaina pastaraisiais metais svyruoja maždaug tarp 60 ir 90 eurų. Jei užsienio gamintojas savo šalyje už emisijas nemoka arba moka mažiau nei Europos įmonės, importuojant produkciją į ES turi būti sumokėtas šis skirtumas.

Mechanizmas taikomas tik toms prekėms, kurių gamyba laikoma itin taršia ir kurioms kyla didžiausia vadinamojo anglies nutekėjimo rizika. Šiuo metu tai yra:

• cementas,
• geležis ir plienas,
• aliuminis,
• elektra,
• vandenilis bei trąšos.

Sistema bus įgyvendinama palaipsniui iki 2034 metų – tuo pačiu laikotarpiu Europos pramonei bus palaipsniui panaikintos dabar dar galiojančios nemokamos emisijų kvotos.

Europos Komisija paliko trąšas CBAM sistemoje

Naujoji sistema pirmiausia taikoma importuotojams. Nuo 2026 metų CBAM reglamentas numato, kad į Europos Sąjungą daugiau nei 50 tonų tam tikrų prekių per metus importuojančios įmonės privalo registruotis kaip CBAM deklarantai ir kasmet deklaruoti su jų produkcija susijusias emisijas.

Mažesni importo kiekiai nuo šio reikalavimo atleidžiami. Taip pat numatytos išimtys kai kurioms Europos ekonominės erdvės valstybėms, pavyzdžiui, Norvegijai ar Šveicarijai, kurių klimato politika jau laikoma suderinta su ES. [2]

Trąšų sektorius tapo vienu jautriausių naujosios politikos klausimų. Azoto trąšų gamyba reikalauja daug energijos ir dažniausiai vyksta naudojant gamtines dujas, todėl ši pramonė patenka tarp didesnį CO₂ kiekį išskiriančių sektorių.

Dėl šios priežasties trąšos buvo įtrauktos į CBAM mechanizmą, tačiau dalis ES valstybių ir žemės ūkio organizacijų ragino Briuselį padaryti išimtį, argumentuodamos, kad papildomas anglies mokestis gali padidinti trąšų kainas ir apsunkinti ūkininkų padėtį.

Europos Komisija kovo pradžioje nusprendė mechanizmo nestabdyti. ES klimato komisaras Wopke Hoekstra teigė, kad kalbos apie galimą CBAM sustabdymą tik didintų neapibrėžtumą pramonei ir galėtų stabdyti investicijas į naujas technologijas, pavyzdžiui, švaresnę trąšų gamybą naudojant vandenilį. [3]

Tuo pačiu Komisija pripažįsta, kad naujoji sistema gali turėti įtakos trąšų kainoms. Todėl svarstoma laikina priemonė – sumažinti arba laikinai sustabdyti kai kuriuos importo muitus tam tikroms trąšoms, įskaitant amoniaką ir karbamidą. Šia priemone siekiama sušvelninti galimą kainų spaudimą ūkininkams.

Lietuvos ūkininkams nauja sistema gali reikšti brangesnes trąšas ir besikeičiančią rinką

Lietuvoje trąšos sudaro reikšmingą žemės ūkio sąnaudų dalį. Grūdinių kultūrų auginime jos gali sudaryti apie dešimtadalį ar net daugiau visų išlaidų, todėl bet koks kainų pokytis gana greitai atsispindi ūkių pelningume.

Kadangi CBAM taikomas importuotojams, jo poveikis ūkininkams bus netiesioginis – per rinkos kainas. Jei importuojamų trąšų gamyboje išskiriama daug CO₂, jų importuotojai turės įsigyti daugiau sertifikatų, o tai gali padidinti galutinę produkto kainą.

Tuo pat metu mechanizmas gali pakeisti ir trąšų rinkos struktūrą Europoje. Importas iš šalių, kuriose aplinkosaugos reikalavimai mažesni, gali tapti mažiau konkurencingas, o Europos gamintojai gali sustiprinti savo pozicijas. Tai gali reikšti didesnę ES vidinės gamybos svarbą ir mažesnę priklausomybę nuo importo.

Kol kas sunku tiksliai įvertinti, kokia bus galutinė šių pokyčių įtaka trąšų kainoms. Poveikis trąšų kainoms gali pradėti jaustis jau per artimiausius vieną–du sezonus, nes nuo 2026 metų importuotojai turi įsigyti CBAM sertifikatus ir šias papildomas sąnaudas gali įtraukti į kainą. Vis dėlto didesni pokyčiai rinkoje greičiausiai išryškės per kelerius metus, kai pradės keistis trąšų importo kryptys ir Europos gamintojų konkurencingumas.