ES atsargiai pravėrė duris Kremliui: A. Costa ieško kanalo, bet ne taikos už Ukrainos nugaros

A. Costos biuras užmezgė trumpus diplomatinius kontaktus su Kremliumi

Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos biuras pastarosiomis savaitėmis turėjo trumpų diplomatinio lygmens kontaktų su Kremliumi. „Reuters“, remdamasi ES pareigūnu, nurodo, kad šių kontaktų tikslas buvo atverti komunikacijos kanalus, o ne pradėti turinio derybas dėl karo Ukrainoje.

ES pareigūnas pabrėžė, kad „niekas iš esmės nebuvo aptarta“. Jo teigimu, bet kokiame būsimame scenarijuje Europos Sąjunga turi konkrečių interesų, kuriuos reikės ginti, todėl svarbu turėti veikiančius diplomatinius ryšius su Rusija. Tai reiškia, kad Briuselis mėgina pasiruošti galimam politiniam momentui, bet kol kas nekalba apie oficialias taikos derybas.

Šis žingsnis jautrus, nes po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES daugelį metų diplomatiškai izoliavo Maskvą. Dabar kai kurios sostinės svarsto, ar visiškas ryšių nebuvimas nepalieka Europos nuošalyje, jei ateityje dėl karo pabaigos intensyviau derėsis Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Rusija.

ES pabrėžia, kad nėra tarpininkė ir nepakeičia Ukrainos pozicijos

A. Costos aplinka aiškiai brėžia ribą tarp komunikacijos kanalo ir tarpininkavimo. „Reuters“ cituojamas ES pareigūnas pareiškė, kad Europos Sąjunga nėra mediatorė. Jos pozicija išlieka tokia pati: remti Ukrainą siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos.

Ši formuluotė svarbi todėl, kad Maskva ne kartą bandė pateikti Europos paramą Ukrainai kaip tariamą kliūtį neutralumui. Briuselis į tai atsako priešingai: ES neturi būti neutrali tarp agresoriaus ir užpultos valstybės, tačiau ji turi būti pasirengusi ginti savo saugumo, sankcijų, energetikos ir regioninio stabilumo interesus, jeigu diplomatinis procesas pajudės.

Oficialiuose A. Costos pareiškimuose prieš G7 susitikimą Éviane taip pat buvo pabrėžta, kad Rusija toliau eskaluoja karą ir neparodo rimto pasirengimo taikos deryboms. A. Costa tuomet sakė, kad G7 lyderiai turi svarstyti, kaip padidinti spaudimą Rusijai, kad ši sėstų prie stalo dėl teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.

Europa nesutaria, kas turėtų kalbėti su Rusija visos ES vardu

Didžiausia problema Briuselyje yra ne pats ryšio su Maskva klausimas, o tai, kas turėtų kalbėti Europos vardu. „Reuters“ nurodo, kad Europos lyderiai pastarosiomis savaitėmis aktyviau diskutuoja apie galimus tiesioginius pokalbius su Rusija dėl Ukrainos karo ir platesnių saugumo klausimų, tačiau bendro formato dar nėra.

Dalis sostinių skeptiškai vertina Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos bandymus veikti kaip pagrindinis Europos diplomatinis branduolys. Šis neformalus E3 formatas turi didelį politinį svorį, bet ne visos ES valstybės nori, kad trys didžiosios šalys kalbėtų visos Europos vardu.

Italijos premjerė Giorgia Meloni jau anksčiau ragino paskirti vieną bendrą ES atstovą kontaktams su Rusija. Jos teigimu, ribotas kelių valstybių formatas neturi pakankamo legitimumo atstovauti visam blokui, o keli lygiagrečiai diplomatiniai kanalai gali sukelti painiavą. Ji taip pat siūlė, kad toks žmogus galėtų būti iš vidutinio dydžio ES valstybės, kad nebūtų įtarimų dėl didžiųjų šalių dominavimo.

JAV išlieka pagrindinė taikos proceso jėga, o Europa nenori likti stebėtoja

Iki šiol tarptautinės pastangos dėl Ukrainos karo pabaigos daugiausia buvo siejamos su Jungtinėmis Valstijomis. D. Trumpo administracija ėmėsi aktyvesnio diplomatinio vaidmens, o Europos lyderiai tuo pat metu bandė užtikrinti, kad Ukraina nebūtų spaudžiama priimti Maskvai palankių sąlygų.

Būtent todėl A. Costos biuro kontaktai su Kremliumi turi platesnę reikšmę. Europa supranta, kad jei derybos kada nors prasidės rimtai, jose bus sprendžiami ne tik Ukrainos teritoriniai ar saugumo klausimai. Bus kalbama ir apie sankcijas, Rusijos įšaldytą turtą, NATO rytinį flangą, energetiką, gynybos pramonę, Juodosios jūros saugumą ir visos Europos saugumo architektūrą.

Jeigu ES neturės veikiančio kanalo su Maskva, ji rizikuos tapti proceso stebėtoja, nors būtent Europa moka didelę politinę, karinę ir ekonominę karo kainą. Tačiau jei toks kanalas bus atvertas be aiškių taisyklių, jis gali sukelti nepasitikėjimą Kyjive ir tarp rytinio NATO flango valstybių.

G. Meloni siūlymas rodo baimę dėl diplomatinių kanalų chaoso

G. Meloni pozicija išryškina vieną praktišką problemą: per daug atskirų Europos iniciatyvų gali susilpninti bendrą Vakarų poziciją. Jei vienu metu su Maskva kalbėtų E3, atskiri nacionaliniai lyderiai, A. Costos biuras ir galimi specialieji pasiuntiniai, Rusija galėtų naudotis skirtingomis žinutėmis bei interesų skirtumais.

Todėl idėja paskirti vieną ES žmogų atrodo patraukli daliai lyderių. Toks atstovas galėtų turėti aiškų mandatą, derinti žinutes su Ukraina ir JAV, o Europos sostinėms suteikti bendrą informacijos kanalą. Tačiau paskirti tokį asmenį būtų politiškai sunku, nes skirtingos šalys nevienodai vertina dialogą su Maskva, sankcijų ateitį ir galimo kompromiso ribas.

Rytų Europos valstybės šiuo klausimu tradiciškai yra atsargesnės. Joms svarbiausia, kad bet koks kontaktas su Rusija nevirstų spaudimu Ukrainai atsisakyti teritorijų ar saugumo garantijų. Vakarų ir Pietų Europos sostinės dažniau kalba apie būtinybę turėti kanalus, bet ir jos paprastai pabrėžia, kad Ukraina turi dalyvauti bet kokiame realiame procese.

Kontaktai su Kremliumi gali būti naudingi tik tada, jei jie stiprina, o ne ardo bendrą poziciją

Diplomatiniai kanalai savaime nėra nuolaida Rusijai. Net karo metu valstybės palaiko ryšius dėl belaisvių, humanitarinių klausimų, incidentų prevencijos, branduolinės rizikos ir krizių valdymo. Tačiau toks kanalas tampa pavojingas, jei jis naudojamas apeiti Ukrainą arba silpninti bendrą sankcijų ir karinės paramos liniją.

A. Costos biuro signalas kol kas atrodo kaip pasirengimas, o ne posūkis į derybas. ES nori turėti ryšį su Maskva, jei atsirastų realus taikos procesas, tačiau kartu oficialiai tvirtina, kad lieka Ukrainos pusėje. Tai svarbiausia šios istorijos riba, kurią reikia aiškiai atskirti nuo skambių antraščių apie „slaptą kanalą“.

Dabar lemiamas klausimas – ar Europos Sąjunga sugebės susitarti dėl vienos politinės linijos. Jei ES kalbės aiškiai, koordinuotai ir kartu su Ukraina, diplomatinis kanalas gali tapti įrankiu spausti Rusiją. Jei Europa susiskaldys dėl formato, asmenybių ir derybų ribų, Kremlius gaus tai, ko jam labiausiai reikia – ne taikos planą, o Vakarų nesutarimus.

Šaltiniai

Politico. (2026). António Costa’s EU Council opens Russia backchannel on Ukraine peace talks
https://www.politico.eu/article/antonio-costa-eu-council-russia-backchannel-ukraine-peace-talks/

Reuters. (2026). EU Council opening communication channels with Kremlin, official says
https://www.reuters.com/world/eu-council-opening-communication-channels-with-kremlin-official-says-2026-06-17/

Reuters. (2026). Italy PM calls for single EU voice in Russia talks, questions smaller formats
https://www.reuters.com/world/italy-pm-calls-single-eu-voice-russia-talks-questions-smaller-formats-2026-06-11/

European Council. (2026). June 2026 G7 summit: EU supports lasting peace in Ukraine
https://www.consilium.europa.eu/en/european-council/president/x-posts/2026-06-15-111500/

Financial Times. (2026). Brussels approaches Kremlin over potential Ukraine talks
https://www.ft.com/content/8873de89-c5d7-496d-b0e2-ed7811c318b3