ES diplomatijos vadas Ž. Borelis rėžė: Izraelis finansavo „Hamas“

Netikėtas ES užsienio politikos vadovo pareiškimas dėl Izraelio

Izraelis finansiškai rėmė radikalią palestiniečių grupuotę „Hamas“. Tai, remdamasi Europos diplomatijos vadovu Žozepu Boreliu (Josep Borrell), pranešė agentūra „Reuters“. Politiko nuomone, tokiu būdu Tel Avivas tikėjosi nusilpninti „Fathomo“ (valdančioji partija Vakariniame Jordano upės krante) vadovaujamą palestiniečių administraciją. [1]

Kiek anksčiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) neigė tokio pobūdžio kaltinimus. Visgi, kaip akcentuoja „Reuters“, juos išsakė ne tik Ž. Borelis. Žydų vyriausybės priešininkai ir kai kurios žiniasklaidos priemonės teigė, kad būtent B. Netanjahu vyriausybė ilgus metus rėmė „Hamas“ ir leido judėjimą finansuoti Katarui.

2023 m. gruodį amerikiečių laikraštis „New York Times“ rašė, kad B. Netanjahu maždaug dešimt metų vis pritardavo milijardų JAV dolerių, kuriuos skirdavo Kataras, pervedimui radikaliajai grupuotei. Leidinio teigimu, katariečių parama esą buvo laikoma paslaptyje, bet apie tai ne vieną kartą rašė daugelis žiniasklaidos leidinių. [2]

Žydams pinigai - būdas užtikrinti sektoriuje taiką?

B. Netanjahu kritikai, kurių gretos kasdien auga, išmokas vadino „ramybės mokesčiu“. „New York Times“ teigia, kad tokiu būdu Izraelio premjeras tikėjosi Gazos Ruože išsaugoti taiką.

„Dešimtmečiais besitęsianti B. Netanjahu koncepcija buvo orientuota į tai, kad jeigu mes įsigysime „ramybę“ ir apsimesime, kad problemos nėra, mes sugebėsime ją perlaukti ir ji pati savaime išnyks“, - patikslino Ejalis Hulata. Jis nuo 2021 m. liepos iki 2023 m. pradžios užėmė Izraelio nacionalinio saugumo patarėjo postą.

B. Netanjahu epochai ateina galas?

Vakarų žiniasklaidos teigimu, pinigai buvo skiriami „humanitariniams tikslams“, tarkim tokiems, kaip atlyginimų Gazos Ruožo vyriausybė mokėjimui arba degalų, reikalingų elektros stočių darbo užtikrinimui, pirkimui. NYT teigimu, prasidėjus ginkluotam konfliktui tarp „Hamas“ ir Izraelio, šalies žvalgybos pareigūnai prabilo apie tai, jog „ramybės mokesčio“ pinigai prisidėjo prie sėkmingų teroristinių išpuolių rengimo, kadangi judėjimui skiriamos aukos leido dalį savų pinigų perorientuoti į karinių operacijų finansavimą.

„Bet kokie bandymai apjuodinti Kataro skiriamų lėšų civilinį ir humanitarinį charakterį bei paneigti jų teigiamą poveikį neturi jokio pagrindo“, - pateikė NYT vieno iš Kataro valdininkų pasisakymą. B. Netanjahu administracijos atstovai pareiškė, kad Izraelio vyriausybė leido siųsti pinigus į Gazą vadovaudamasi humanitarinėmis priežastimis, o ne tam, kad būtų remiamas „Hamas“.

„Ministras pirmininkas B. Netanjahu taip veikė siekdamas susilpninti „Hamas“. Jis vadovavo trims didžiulėms operacijos, nukreiptoms prieš radikalųjį palestiniečių judėjimą. Jų metu buvo nužudyta tūkstančiai teroristų ir daugybė aukštų „Hamas“ vadų“, - pabrėžė administracijos atstovas.

Pats B. Netanjahu, duodamas interviu leidiniui „Politico“, visus jo adresu išsakytus kaltinimus pavadino „melagingais“. [3]

„Tai, kad esą aš norėjau sustiprinti „Hamas“, yra siaubingas melas. Kvailystė. Jūs tris kartus nepradėsite karo prieš „Hamas“ ir nerengsite prieš jį karinių operacijų, jeigu tikrai norėsite judėjimą sustiprinti“, - patikino premjeras.

Komentuodamas Kataro pervedimus, jis patikino, kad leido juos tik tam, jog Gazoje būtų išvengta humanitarinės katastrofos.

„Stengėmės išvengti pilietinio humanitarinio kolapso – ligų, visuotinio bado ir kitų priežasčių, galinčių sukurti neįmanoma humanitarinę situaciją. Būtent todėl viena kitą keitusios Izraelio valdžios leido gauti šiuos pinigus. O ne tam, kad būtų stiprinamos „Hamas“ pozicijos. Mes niekada nesiekėme „Hamas“ sustiprėjimo“, - pabrėžė Izraelio premjeras.

Pasak politiko, Tel Avivas norėjo tiek, kiek įmanoma, sumažinti „Hamas“ galimybes ir įtaką.

Benjaminas Netanjahu (angl. Benjamin Netanyahu, hebr. ‏בִּנְיָמִין "בִּיבִּי" נְתַנְיָהוּ‏‎, g. 1949 m. spalio 21 d. Tel Avive) – Izraelio politinis veikėjas, keturis kartus Izraelio ministras pirmininkas.

Gimė Tel Avive trijų vaikų šeimoje. Nuo 1956 m. iki 1958 m. bei nuo 1963 m. iki 1978 m. gyveno JAV, Filadelfijos priemiestyje. 1967 m. baigė Cheltenhamo (Filadelfijos priemiestis) vidurinę mokyklą.

Tais pačiais metais grįžo į Izraelį ir penkerius metus tarnavo Izraelio kariuomenėje. Dalyvavo nuo 1967 m. iki 1970 m. vykusiame žemo intensyvumo kare tarp Izraelio ir Egipto.

1972 m. pradėjo architektūros studijas Masačusetso technologijos universitete. 1973 m. spalį grįžo į Izraelį ir mėnesį dalyvavo Jom Kipuro kare. 1975 m. baigė architektūros bakalauro studijas Masačusetso technologijos universitete. 1976 m. ten pat baigęs vadybos magistro studijas, įsidarbino ekonomikos konsultantu Bostono konsultavimo grupėje.

1978 m. grįžęs į Izraelį pradėjo vadovauti nevyriausybinei organizacijai Jonatano Netanyahu Antiteroro institutui. 1982–1984 m. – Izraelio ambasadoriaus JAV pavaduotojas, o 1984–1988 m. – Izraelio nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose. Nuo 1988 m. nuo „Likud“ partijos išrinktas Kneseto nariu. 1999–1993 m. buvo Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotoju. 1993–1999 m. ir nuo 2005 m. partijos „Likud“ pirmininkas. 1996–1999 m. ir nuo 2009 m. Izraelio ministras pirmininkas. 2002–2003 m. Izraelio užsienio reikalų ministras, o 2003–2005 m. – finansų ministras. 2015 m. gegužės 6 d. B. Netanjahu suformavo naują koalicinę Izraelio vyriausybę.

2021 m. birželio 13 d., po 12 metų vadovavimo, jį ministro pirmininko poste pakeitė Naftali Bennett.

2022 m. gruodžio 29 d. dar kartą tapo premjeru. Naujoji vyriausybė įvardyta dešiniausia Izraelio istorijoje. [4]