ES Grenlandijai skirs 200 mln. eurų: U. von der Leyen stiprina Europos pozicijas Arktyje

Naujas finansavimo paketas skirtas 2026 ir 2027 metams

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per vizitą Grenlandijos sostinėje Nuke paskelbė apie naują 200 mln. eurų vertės Europos Sąjungos ir Grenlandijos partnerystės paketą. Lėšos bus investuojamos šiais ir 2027 metais.

Pinigai numatyti skaitmeniniam ryšiui, švarios energijos projektams, tvariai naudingųjų iškasenų gavybai, švietimui, žuvininkystei, būstui, turizmui bei smulkiajam verslui. Tai nėra vienas konkretus infrastruktūros projektas, o platesnė investicinė programa, kurios detalus įgyvendinimas dar priklausys nuo susitarimų su Grenlandijos valdžia.

U. von der Leyen paketą pristatė kaip ženklą, kad ES nori būti nuolatinė ir aktyvi partnerė tiek Grenlandijoje, tiek visame Arkties regione. Europos Sąjungai tai svarbu ir ekonomiškai, ir strategiškai: Grenlandija turi kritiniųjų žaliavų išteklių, o dėl klimato kaitos bei tirpstančio ledo Arktis tampa prieinamesnė laivybai ir naujiems ekonominiams projektams.

Europos Komisija pabrėžė Grenlandijos teisę pačiai spręsti savo ateitį

Vizito metu Komisijos pirmininkė aiškiai pareiškė, kad Grenlandijos ateitį turi spręsti jos žmonės ir Danija, kurios karalystės autonominė teritorija yra ši sala. Ji pabrėžė teritorinio vientisumo, suvereniteto ir sienų neliečiamumo principus.

Šis pareiškimas buvo skirtas ne vien formaliai diplomatine kalba. Jis nuskambėjo po pakartotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Grenlandijos kontrolę. Grenlandijos ir Danijos valdžia tokius siekius atmeta.

Kartu ES pozicija nėra deklaracija, kad Grenlandija turėtų likti Europos Sąjungoje. Grenlandija iš Europos Bendrijų pasitraukė 1985 metais, nors jos gyventojai kaip Danijos piliečiai turi ES pilietybę. Todėl dabartinis paketas pirmiausia reiškia partnerystės gilinimą, o ne Grenlandijos narystės klausimo atnaujinimą.

Investicijos susijusios ir su didėjančia konkurencija dėl Arkties

Arktis tampa svarbesnė dėl kelių susikertančių priežasčių. Klimato atšilimas keičia laivybos galimybes, atveria prieigą prie anksčiau sunkiai pasiekiamų išteklių ir didina didžiųjų valstybių susidomėjimą regionu.

Grenlandijoje aptinkama retųjų žemių elementų ir kitų kritiniųjų žaliavų, kurių reikia energetikos pertvarkai, baterijų, elektronikos bei gynybos pramonei. Tačiau šių išteklių buvimas savaime nereiškia, kad juos galima greitai ir be konfliktų išgauti: projektus riboja atšiauri geografija, infrastruktūros trūkumas, aukšti kaštai, aplinkosaugos reikalavimai ir vietos bendruomenių nuomonė.

Todėl 200 mln. eurų paketas turėtų būti vertinamas kaip ilgalaikio geopolitinio konkuravimo dalis, bet ne kaip momentinis atsakas, galintis išspręsti visus Grenlandijos ekonominius poreikius. ES siekia sustiprinti ryšį su teritorija, kuri tampa svarbi JAV, Rusijai, Kinijai ir Europos valstybėms.

JAV interesai Grenlandijoje tapo įtampos šaltiniu NATO viduje

D. Trumpas Grenlandijos kontrolės klausimą siejo su Jungtinių Valstijų nacionaliniu saugumu. Tačiau Danija, Grenlandijos vadovai ir didžioji dalis Europos partnerių pabrėžia, kad sala jau yra NATO teritorijoje ir kad JAV turi ilgalaikius susitarimus dėl karinio buvimo joje.

Reuters pažymi, kad po ankstesnio įtampos protrūkio JAV, Danija ir Grenlandija pradėjo trišales konsultacijas, o NATO sutiko stiprinti saugumo vaidmenį Arktyje. Vis dėlto šios derybos kol kas nepateikė galutinio susitarimo dėl politinių nesutarimų.

Europos Komisijos finansinis paketas iš esmės papildo saugumo bei diplomatinę dimensiją ekonomine. ES signalizuoja, kad Grenlandijos suverenitetą ketina remti ne tik politiniais pareiškimais, bet ir investicijomis į ryšius, energetiką, švietimą bei vietos gyvenimo kokybę.

Ilgainiui ES finansavimas Grenlandijai galėtų didėti

Šis paketas papildo jau egzistuojančią ES paramą Grenlandijai. Ankstesnėse daugiametėse programose Europos Sąjungos finansavimas daugiausia buvo siejamas su žuvininkyste ir švietimu, o naujoji iniciatyva apima gerokai platesnį sektorių ratą.

Europos Komisija taip pat yra pasiūliusi 2028–2034 metų laikotarpiu daugiau nei padvigubinti paramą Grenlandijai – nuo dabartiniam septynerių metų laikotarpiui numatytų 225 mln. eurų iki 530 mln. eurų. Vis dėlto ši suma dar nėra galutinis sprendimas: ji priklausys nuo būsimų ES biudžeto derybų ir valstybių narių pritarimo.

Grenlandijai tokia parama gali suteikti daugiau ekonominių pasirinkimų, tačiau ji nekeičia pagrindinio politinio fakto: teritorijos ateities klausimus sprendžia Grenlandijos gyventojai ir Danija. ES investicija stiprina Europos įtaką Arktyje, bet neturėtų būti pateikiama kaip teisė spręsti už pačią Grenlandiją.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). Von der Leyen Tries to Counter Trump with €200 Million Investment in Greenland. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/07/von-der-leyen-tries-to-counter-trump-with-200-million-investment-in-greenland

„Reuters“. (2026). EU Announces €200 Million Partnership Deal with Greenland. https://www.reuters.com/business/eu-announces-200-million-partnership-deal-with-greenland-2026-09-07/

„Associated Press“. (2026). EU Seeks to Reassure a Trump-Rattled Greenland with Promise of a New Partnership and Investment. https://apnews.com/article/greenland-eu-europe-trump-denmark-532e9587dde667b6e878e799fcb43bde