ES griežtina „WhatsApp“ kontrolę, augant nuogąstavimams dėl žodžio laisvės

Europos Komisija priskyrė „WhatsApp“ griežčiausiai reguliuojamų platformų kategorijai

Sausio 26 dieną Europos Komisija oficialiai priskyrė susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“ prie vadinamųjų labai didelių interneto platformų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA). Toks sprendimas priimtas po to, kai „WhatsApp Channels“ funkcija Europos Sąjungoje pasiekė daugiau nei 45 milijonus aktyvių naudotojų per mėnesį. Tai reiškia, kad viena plačiausiai naudojamų komunikacijos priemonių Europoje patenka į aukščiausio reguliacinio rizikingumo kategoriją. [1]

Šis sprendimas automatiškai įjungia griežčiausią priežiūros režimą, numatytą DSA. „Meta“, valdanti „WhatsApp“, turės per keturis mėnesius – iki 2026 metų gegužės vidurio – įgyvendinti papildomus reikalavimus. Tarp jų – išsamios rizikos analizės, reguliarios skaidrumo ataskaitos ir sustiprintos turinio kontrolės procedūros.

Europos Komisija pabrėžia, kad naujosios taisyklės nebus taikomos privačioms žinutėms. Reguliavimas formaliai apsiribos tik „Channels“ funkcija, kuri apibūdinama kaip vienpusis informacijos sklaidos kanalas. Komisijos pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen viešai akcentavo šią skirtį.

Techninis sprendimas kelia platesnius klausimus apie žodžio laisvės ribas

Nors Komisija siekia nuraminti visuomenę, pats sprendimo pobūdis kelia seną ir iki šiol neišspręstą klausimą – kur baigiasi reguliavimas ir prasideda saviraiškos laisvės ribojimas. DSA numatyta „sisteminių rizikų“ sąvoka apima ne tik neteisėtą turinį, bet ir plačiai apibrėžtas grėsmes demokratijai, rinkimų procesams ar vadinamosioms pagrindinėms teisėms.

Pagal šią logiką platformos įpareigojamos ne tik reaguoti į konkrečius pažeidimus, bet ir iš anksto nustatyti bei neutralizuoti galimas rizikas. Šis procesas vyksta tiesiogiai prižiūrint Europos Komisijai. Praktikoje tai reiškia, kad privačios bendrovės tampa viešosios diskusijos prižiūrėtojomis, priverstomis spręsti, koks turinys atitinka politinius ir reguliacinius kriterijus. [2]

Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia sistema veikia per ne iki galo skaidrius mechanizmus. Sprendimai dėl rizikos ir turinio daromi už uždarų durų, o visuomenė turi ribotas galimybes suprasti, kaip ir kodėl vienas ar kitas turinys laikomas probleminiu.

„WhatsApp“ sprendimas atitinka platesnę ES reguliavimo kryptį

„WhatsApp“ priskyrimas labai didelėms platformoms nėra pavienis atvejis. Anksčiau analogiškas statusas suteiktas tokioms platformoms kaip „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“, „LinkedIn“, „Snapchat“, „Wikipedia“ ir kitoms. Šiuo metu Europos Komisija taip pat vykdo tyrimus dėl galimų DSA pažeidimų kitose platformose, įskaitant „X“.

Tuo pat metu ankstesni bandymai tiesiogiai įtvirtinti vadinamąją „pokalbių kontrolę“ sulaukė stipraus pasipriešinimo tiek visuomenėje, tiek Europos Parlamente. Vietoje atvirų teisėkūros iniciatyvų, kurios strigo, vis dažniau pasirenkami netiesioginiai reguliavimo keliai, pasitelkiant techninius apibrėžimus ir antrinius teisės aktus.

Tokiu būdu kontrolė plečiama palaipsniui, dažnai be plataus politinio ar visuomeninio svarstymo. Kritikai teigia, kad tai leidžia apeiti demokratinę diskusiją, kartu nuosekliai didinant Briuselio įtaką skaitmeninei erdvei.

Augant nepasitikėjimui ES institucijomis, stiprėja nerimas dėl saviraiškos ateities

Šie sprendimai priimami tuo metu, kai visuomenės pasitikėjimas Europos Sąjungos institucijomis išlieka įtemptas. Nors Komisija save pristato kaip žodžio laisvės gynėją, jos kuriami teisiniai mechanizmai, anot kritikų, skatina savicenzūrą ir nuolatinę priežiūrą.

Teisininkų, pilietinių laisvių organizacijų ir pačių naudotojų perspėjimai iki šiol turėjo menką poveikį reguliavimo krypčiai. Milijonams europiečių „WhatsApp“ nėra tik technologinis produktas – tai kasdienė bendravimo ir informacijos gavimo priemonė, dažnai naudojama ir už tradicinės žiniasklaidos ribų.

Dėl to sprendimai, kurie anksčiau atrodė techniniai ar abstraktūs, vis dažniau suvokiami kaip tiesiogiai paliečiantys asmeninę erdvę. Klausimas, kiek dar galima plėsti skaitmeninę priežiūrą, nepažeidžiant žodžio laisvės esmės, Europos politinėje darbotvarkėje lieka atviras.