ES ir Didžioji Britanija imasi naujų sankcijų Rusijai, nelaukdamos D. Trumpo

JAV atsitraukimas iš sankcijų politikos atskleidė takoskyrą tarp sąjungininkų

Po dviejų valandų trukmės pokalbio su Vladimiru Putinu JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina pradės derybas dėl paliaubų, tačiau neįvardijo jokių aiškių sąlygų. Tuo metu Europos Sąjunga paskelbė apie naują, jau 18-ąjį, sankcijų paketą Rusijai. Tai žingsnis, kuriuo siekiama spausti Kremlių sutikti su besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis [1].

„Laikas padidinti spaudimą Rusijai, kad būtų pasiektos paliaubos“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tačiau sankcijų įgyvendinimas gali susidurti su kliūtimis. Ypač dėl Vengrijos nepritarimo ir nesuderintos JAV pozicijos.

Aukštoji atstovė Kaja Kallas pripažino, kad rasti vieningą sprendimą tarp valstybių narių bus „sunku“, tačiau tai neturėtų stabdyti proceso. „Neturime pasirinkimo. Turime didinti spaudimą“, sakė ji prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje. „Norime matyti, kad ir JAV prisideda prie šio spaudimo. Kol kas nematėme realios įtakos iš šių pokalbių.“

D. Trumpo pozicija kelia nerimą Europai

Nors Ukraina ir daugelis Europos šalių remia nedelsiamas paliaubas be išankstinių sąlygų, Rusijos vadovas kol kas rodo tik dalinį susidomėjimą. Vladimiras Putinas pareiškė, kad gali dirbti su Ukraina ties „memorandumu“ dėl galimų paliaubų, tačiau jos įsigaliotų tik pasiekus tinkamus susitarimus.

Tuo tarpu D. Trumpas viešai pareiškė, kad naujų sankcijų Maskvai neplanuoja: „Manau, kad galime pasiekti kažką konkretaus, o jei tai padarysime, galime taip pat viską dar labiau pabloginti.“

Vėliau jis pareiškė, kad Rusija ir Ukraina „nedelsiant pradės derybas dėl paliaubų“. Nors po pirmųjų derybų Maskva pateikė sąlygas, kurias Ukrainos delegacijos narys pavadino „visiškai nepriimtinomis“.

Europos Sąjunga, reaguodama į situaciją, kartu su Jungtine Karalyste paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai. Naujosios priemonės nukreiptos prieš vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, kuriuo Rusija eksportuoja naftą, apeidama G7 nustatytą 60 JAV dolerių už barelį kainų ribą.

„Sankcijos turi reikšmę, ir aš esu dėkingas visiems, kurie jas daro labiau apčiuopiamas karo vykdytojams“, rašė V. Zelenskis platformoje „Telegram“. Jis pridūrė: „Būtų gerai, jei JAV taip pat prisidėtų.“

Europa laikosi griežtos linijos dėl karo pabaigos sąlygų

Skirtingai nei JAV prezidentas, kuris prabilo apie galimybes atnaujinti ekonominius santykius su Rusija, ES laikosi pozicijos, kad sankcijos bus nutrauktos tik po to, kai Rusija išves kariuomenę iš Ukrainos teritorijos ir bus pasiektas ilgalaikis taikos susitarimas [2].

Be to, ES valstybės narės vieningai sutaria, kad įšaldytas Rusijos turtas, kurio vertė siekia 210 mlrd. eurų, turi išlikti paralyžiuotas tol, kol Maskva nekompensuos karo padarytų nuostolių.

„Tegu spaudimas v. Putinui priverčia jį atsisakyti savo imperialistinės fantazijos“, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noel Barrot. Tuo tarpu britų užsienio reikalų ministras Davidas Lammy pabrėžė: „Taikos vilkinimas tik sustiprins mūsų ryžtą padėti Ukrainai gintis ir naudoti sankcijas siekiant apriboti Putino karo mašiną.“

Ursula von der Leyen patvirtino, kad šiuo metu rengiamos papildomos sankcijos, kurios apims finansų sektorių, „Nord Stream“ dujotiekius ir daugiau laivų iš „šešėlinio laivyno“. Taip pat svarstoma galimybė sumažinti dabartinę naftos kainos lubą, tačiau tam būtina G7 šalių, įskaitant JAV, parama.

Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Kongrese tvirtino, kad Rusija „negavo jokių realių nuolaidų“ mainais į pradėtas derybas, o esamos JAV sankcijos išlieka. Pasak jo, „prezidentas tiki, kad jei dabar imsime grasinti naujomis sankcijomis, rusai nustos kalbėtis“.

Italijos premjerė Giorgia Meloni antradienį patvirtino, kad popiežius Leo pareiškė norą surengti kitą derybų etapą Vatikane. Tačiau kol Rusija vilkina ir nenusileidžia, o JAV laikosi atstumo, Europos lyderiai, tokie kaip Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas, pabrėžia: „Jei Rusija nepriima paliaubų, mes turime reaguoti. Ir tikimės, kad JAV sąjungininkai šito taip pat netoleruos.“