ES–JAV prekybos susitarimas sulaukia kritikos: MEP aiškina, kad sandoris nebalansuotas

Europos Komisija pradėjo įgyvendinti susitarimą, kuris mažina tarifus automobiliams ir pramonei

Europos Komisija rugpjūčio 21 d. pasirašytą prekybos susitarimą su JAV pradėjo įgyvendinti pateikdama teisės akto projektą, kuriuo siekiama sumažinti tarifus įvairioms prekėms.

Viena didžiausių naujienų – Jungtinės Valstijos įsipareigojo sumažinti muitus Europos automobiliams nuo 27,5 iki 15 procentų, taikant sprendimą atgaline data nuo rugpjūčio 1 d. Tai turėtų suteikti tiesioginį palengvėjimą ES automobilių sektoriui, kuris ilgą laiką buvo JAV tarifų spaudžiamas.

Tačiau Komisijos siūlomos nuolaidos neapsiriboja tik transporto sektoriumi. Numatyta visiškai atsisakyti muitų daugumai JAV pramonės gaminių – nuo mašinų iki farmacijos produktų, kai kurių cheminių medžiagų, plastiko ar trąšų.

Tokiu būdu ES tikisi mažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekimo grandinių. Be to, palankesnės sąlygos numatytos ir kai kuriems žemės ūkio produktams: daržovėms, vaisiams bei sulčių produkcijai.

Sutartis numato kvotas JAV žemės ūkio produkcijai, bet kelia klausimų dėl poveikio ES sektoriams

Pagal susitarimą įvedamos tarifinės kvotos 20 produktų grupių. Tai apima kiaulieną (25 tūkst. tonų), pieno produktus (10 tūkst. tonų), sūrį (10 tūkst. tonų) bei sojas (400 tūkst. tonų). Šios prekės galės patekti į Europos rinką be muito, kol neviršys nustatytų ribų.

Europos Komisija teigia, kad šie pokyčiai ES praktiškai nieko nekainuos, nes šiuo metu taikomi muitai šioms prekėms ir taip yra labai maži. Vis dėlto dalis analitikų bei politikų įspėja, kad didesnė JAV žemės ūkio produktų pasiūla gali sukelti spaudimą vietos gamintojams.

Komisija taip pat pabrėžia, kad jei JAV nevykdytų rugpjūčio 21-osios susitarimo arba jei importas smarkiai išaugintų rizikas ES pramonei, muitų lengvatos galėtų būti suspenduotos.

Europos Parlamentas ruošiasi audringoms diskusijoms dėl nebalansuoto sandorio

Europos Parlamentas pradės svarstyti pasiūlymą rugsėjo 3 d., ir jau dabar aišku, kad diskusijos bus įtemptos. [2] Kai kurie europarlamentarai susitarimą vadina „nesubalansuotu“ ir net „politiškai žeminančiu“.

Prancūzijos liberalė Marie-Pierre Vedrenne teigia, jog „kai kuriems parlamentarai šis susitarimas pasirodė kaip pasidavimas, ypač kai tuo pačiu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina tarifais šalims, įgyvendinančioms skaitmeninio reguliavimo politiką“. Komisija esą akivaizdžiai jaučiasi nepatogiai, nes negali užtikrinti žadėto stabilumo.

Kiti europarlamentarai kelia klausimus dėl suderinamumo su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis. Pagal PPO reikalavimus, šalys neturi teisės suteikti preferencinių sąlygų tik vienai valstybei, nepritaikydamos jų ir kitoms. [1]

„Turime išlaikyti taisyklėmis pagrįstą prekybos sistemą, o ne prisidėti prie PPO taisyklių laužymo“, – sakė švedas Jörgenas Warbornas (EPP).

Parlamentarai reikalauja daugiau išimčių ir sprendimų dėl plieno bei aliuminio sektoriaus

Socialistų ir demokratų (S&D) frakcijoje dalis narių įsitikinę, kad derybos turėtų tęstis. Pasak jų, dabartinis variantas pernelyg palankus JAV, todėl būtina pasiekti daugiau išimčių ES sektoriams bei rasti aiškų sprendimą dėl plieno ir aliuminio tarifų.

Šie sektoriai į susitarimą išvis neįtraukti, todėl vis dar taikomi iki 50 proc. siekiantys muitai. Jei nebus pokyčių, S&D parlamentarai neatmeta galimybės grįžti prie galimų atsakomųjų priemonių.

Artimiausiomis savaitėmis laukia intensyvios diskusijos, nes be Europos Parlamento pritarimo susitarimas negalės būti galutinai įgyvendintas.