ES pareigūnai kaltina bloką, kad jis nesiima jokių reikšmingų veiksmų dėl Gazos ruožo

Daugiau nei 2 000 ES pareigūnų pasirašė kaltinimą dėl Bendrijos neveiksnumo

Europos Sąjungos institucijų darbuotojų grupė „EU Staff for Peace“ viešai kreipėsi į trijų pagrindinių ES institucijų vadovus, kaltindama Bendriją neveiksnumu ir moraline apatija dėl humanitarinės katastrofos Gazos Ruože. Laišką pasirašė daugiau nei 2 000 darbuotojų iš Europos Komisijos, Europos Parlamento ir įvairių ES agentūrų [1].

Naujausias laiškas, išsiųstas 2025 m. gegužę, lygiai po metų nuo pirmojo, teigia, kad „ES institucijoms nepavyko pasitelkti savo politinės, diplomatinės ir ekonominės įtakos siekiant pagerinti situaciją Gazoje“. Anot autorių, „Sąjungos neveiksnumas prisidėjo prie nebaudžiamumo atmosferos, kuri sudarė sąlygas dabartinei plataus masto invazijai į Gazos Ruožą“.

Laiškas pasirodė netrukus po to, kai ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas paskelbė apie ES ir Izraelio asociacijos susitarimo peržiūros pradžią. Nors „EU Staff for Peace“ šį žingsnį pasveikino, organizacijos atstovai pabrėžė, kad tai „tragiškai pavėluota tūkstančiams žuvusiųjų“ [2].

Vienas iš laiško autorių Zeno Benetti pareiškė: „Sprendimas peržiūrėti susitarimą, 20 mėnesių po konflikto pradžios ir tūkstančiams vaikų badaujant, kelia rimtų abejonių dėl ES atsako tinkamumo ir laiko pasirinkimo.“

Kritikuojama ES dvigubų standartų politika ir politinis nuolaidžiavimas

Dar 2024 m. „EU Staff for Peace“ ragino laikinai sustabdyti ES ir Izraelio susitarimą, nutraukti ginklų eksportą į Izraelį ir aktyviai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo bei Tarptautinio Teisingumo Teismo veiklą. Šiemet darbuotojai pareiškė, kad ES institucijos taiko „akivaizdžius dvigubus standartus“, nes nesmerkė tų Europos lyderių, kurie palaikė ryšius su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, Tarptautinio baudžiamojo teismo ieškomu dėl įtariamų karo nusikaltimų [2].

Pavyzdžiui, Vengrija 2025 m. balandį keturias dienas priėmė B. Netanyahu valstybiniam vizitui. Lenkija svarstė galimybę jį pakviesti į Aušvico išlaisvinimo 80-mečio minėjimą, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai pažadėjo „rasti būdą“, kaip B. Netanyahu galėtų lankytis Vokietijoje be arešto rizikos.

„EU Staff for Peace“ šiuo metu siekia susitikimų su Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento vadovų biurais. Kiekvieną ketvirtadienį grupė rengia protesto akcijas prie ES Tarybos ir Komisijos pastatų Briuselyje, kviesdama į taiką Artimuosiuose Rytuose.

Europos Komisija kol kas oficialiai neatsakė į pastarąjį kreipimąsi, tačiau anksčiau atmetė kaltinimus neveiksnumu. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai humanitarinę padėtį Gazoje pavadino „nepriimtina“ ir paragino nedelsiant nutraukti Izraelio blokadą bei paleisti visus įkaitus.

Sąjungos atsakas pavėluotas ir fragmentuotas

K. Kallas, po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje, paskelbė, kad ES peržiūrės politinių ir ekonominių santykių su Izraeliu pagrindą, 2000 m. pasirašytą asociacijos susitarimą. Šis žingsnis esą žymi „rimtą signalą“, nes susitarime aiškiai nurodyta, kad santykiai grindžiami „pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams“.

Peržiūra buvo pasiūlyta Nyderlandų užsienio reikalų ministro Casparo Veldkampo ir sulaukė 17 iš 27 valstybių narių palaikymo. Tikimasi, kad ji apims žmogaus teisių sąlygų laikymosi klausimą, Izraelio dalyvavimą ES mokslinių tyrimų programoje „Horizon“ bei prekybos nuostatas. Kai kurios šių priemonių gali būti įšaldytos kvalifikuota balsų dauguma.

„Padėtis Gazoje yra katastrofiška. Izraelio įleista humanitarinė pagalba yra tik lašas jūroje. Pagalba turi patekti nedelsiant, be kliūčių ir pakankamu mastu“, sakė K. Kallas.

Tuo tarpu Izraelio užsienio reikalų ministerija K. Kallas pareiškimus atmetė. „Mes visiškai atmetame šį požiūrį. Jis rodo visišką realios situacijos nesupratimą. Tokie pareiškimai tik sustiprina Hamas poziciją“, rašoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „X“. Ministerija taip pat padėkojo toms šalims, kurios, anot jų, „palaikė Izraelį“.

Veldkampo laiške išreikštas susirūpinimas dėl Izraelio vyriausybės pareiškimų apie galimą nuolatinį buvimą Gazos Ruože, taip pat apie okupuotų teritorijų (tarp jų – Sirijos ir Libano) valdymą bei padėties Vakarų Krante blogėjimą.

Nors dalis ES valstybių narių laukia stipresnio atsako, kitos, tokios kaip Čekija, siūlo diskusijas su Izraeliu pagal galiojantį susitarimą, o ne peržiūrą. K. Kallas patvirtino, kad sankcijos smurtaujantiems Izraelio naujakuriams jau yra parengtos, tačiau iki šiol blokuojamos Vengrijos.

ES institucijų darbuotojų raginimai išlieka aštrūs ir vieši: jų nuomone, būtina aiški ir aktyvi Bendrijos pozicija, kad Europa neprarastų patikimumo žmogaus teisių ir tarptautinės teisės srityje.