ES sankcijos Rusijai tęsiasi: siūloma drausti iš šalies importuoti auksą

Sankcijos Rusijai yra griežtinamos

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti sankcijų Maskvai sugriežtinimo. Tarp svarstomų priemonių, kurioms greičiausiai bus pritarta, yra draudimas pirkti auksą iš Rusijos [1].

Analogišką draudimą jau yra įvedę didieji Vakarų partneriai – Didžiojo septyneto (G7) šalys [2]. Skelbiama, kad šios naujosios ES sankcijos bus labiau suderintos su G7 partnerių draudimais.

Priemonėmis, kurios galimai bus paskelbtos jau šią savaitę, ES siekia ne tik uždrausti iš Rusijos importuoti auksą, bet kartu sustiprinti dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų eksporto kontrolę.

Be to, siekiant patikimiau įgyvendinti turto įšaldymą, bus sugriežtinti informacijos teikimo reikalavimai. Priemonių rinkinyje taip pat pakartojama, kad ES sankcijos jokiu būdu nėra taikomos trečiųjų šalių ir Rusijos prekybai žemės ūkio produktais.

Be to, paaiškinama tiksli kai kurių finansinių ir ekonominių sankcijų taikymo sritis, o dabartinių ES sankcijų galiojimą siūloma pratęsti dar šešiems mėnesiams, iki kitos peržiūros 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje.

Aukso importo draudimas gali būti tik simbolinis

Praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį ES ambasadoriai pradėjo rengti naująjį, septintąjį sankcijų Rusijai paketą. Nors dabar vis dar vyksta diskusijos, manoma, kad ES narės dėl sankcijų susitars dar iki šios savaitės vidurio.

Kaip teigia ES pareigūnai, į šį vadinamąjį „įgyvendinimo paketą“ gali būti įtrauktas ir draudimas importuoti auksą iš Rusijos. Šiai šaliai tai galėtų būti reikšmingas smūgis: auksas sudaro didžiausią šalies neenergetinio eksporto dalį [3]

Tačiau, pramonės analitikai teigia, kad draudimas gali būti daugiausia simbolinis, nes dėl ankstesnių Maskvai taikomų baudžiamųjų priemonių Europos ir JAV rinkos Rusijai tapo daugiausiai neprieinamos.

Be draudimo importuoti auksą, septintuoju ES sankcijų paketu bus išplėstas draudžiamų eksportuoti į Rusiją dvejopo naudojimo prekių sąrašas.

Skelbiama, kad į sankcionuotų asmenų sąrašą bus įtraukta dar daugiau su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka susijusių asmenų ir subjektų.

Be to, į naująjį sankcijų paketą bus siekiama įtraukti anksčiau patvirtintų baudžiamųjų priemonių spragų šalinimą, pavyzdžiui, į draudžiamų prekių sąrašą įtraukiant tam tikrus produktus.

Į jį taip pat galėtų būti įtraukta nuoroda į neseniai paskelbtą Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Rusijos Kaliningrado sritį.

ES pareigūnai grasina sankcijomis, tačiau jos daro menką įtaką Rusijai

ES pareigūnai jau septintuoju sankcijų paketu Rusijai siekia pažaboti šalies agresorės karo veiksmus Ukrainoje. Tačiau per 5 mėnesius trunkanti karą tarptautinės sankcijos nesustabdė Rusijos siekių.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžia, kad Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi, todėl siekiama griežtesnių sankcijų:

„Žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainą nesilpsta. Todėl šiandien siūlome sugriežtinti Kremliui skausmingas ES sankcijas, veiksmingiau užtikrinti jų vykdymą ir pratęsti jų galiojimą iki 2023 m. sausio mėn. Už agresiją Maskva turi ir toliau mokėti didelę kainą“ [4].

Tuo tarpu ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis teigia, kad bendrijos sankcijos Rusijai bus griežtos ir skausmingos:

„Jos ir toliau taikomos V. Putinui ir Kremliui artimiems asmenims ir subjektams. Šiandien mūsų priimamos priemonės suderintos su tarptautinių partnerių, įskaitant G 7, pozicija. Be šių priemonių, ES Tarybai taip pat pateiksiu pasiūlymų dėl daugiau asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą, kad jų turtas būtų įšaldytas, o galimybės keliauti apribotos.“

Septintasis sankcijų paketas turėtų būti patvirtintas šią savaitę

Daugelis aukšto rango ES pareigūnų teigia, kad naujosios sankcijos bus patvirtintos šią savaitę, nors ir skelbiama, kad siekiama išvengti skubotų sprendimų.

Dėl paskutiniojo, šeštojo priimto sankcijų paketo, ES viduje buvo kilę daug diskusijų ir nesutarimu. Tuomet tik po ilgų ginčų ES narėms pavyko sutarti dėl rusiškos naftos embargo. Tuomet išlyga buvo suteikta tokioms šalims kaip Vengrija, Slovakija ir Čekija.

Vengrija tuomet paskutinę minutę pareikalavo ir to, kad ES ambasadoriai išbrauktų iš asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą [5].

Nors dabar bendrijos pareigūnai ir diplomatai nesitiki, kad Vengrija vėl blokuos septintojo sankcijų paketo siūlymus, daugelis ES diplomatų svarsto, kokios yra galimų vėlesnių paketų perspektyvos.

Šeši ankstesni ES sankcijų paketai buvo nukreipti prieš Rusijos ekonomiką, finansų sistemą, centrinį banką, aukščiausius vyriausybės pareigūnus, taip pat V. Putiną ir jo artimiausią aplinką.

Sekama G7 pėdomis

Jau anksčiau, birželio mėnesį G7 šalys paskelbė apie draudimą importuoti rusišką auksą. JAV prezidentas Joe Bidenas tuomet teigė, kad JAV Rusijos prezidentui V. Putinui įveda precedento neturinčias sankcijas:

„Kartu su G7 partneriais paskelbsime, kad uždraudžiame importuoti rusišką auksą, pagrindinį eksporto produktą, kuris Rusijai atneša dešimtis milijardų dolerių", – prieš G7 vadovų susitikimą Bavarijoje teigė J. Bidenas [6].

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas tuomet sakė, kad aukso importo iš Rusijos uždraudimas skaudžiai atsilieps Rusijai:

„Priemonės, apie kurias šiandien paskelbėme, tiesiogiai paveiks Rusijos oligarchus ir smogs V. Putino karo mašinai".

Jungtinės Karalystės vyriausybės duomenimis, 2021 m. aukso eksportas Rusijos ekonomikai sudarė 12,6 mlrd. svarų sterlingų (15,5 mlrd. JAV dolerių).

Poveikis aukso rinkai

Praėjusiais metais Rusija pagamino 333,4 metrinės tonos aukso. Tai reiškia, kad Rusija yra antra pagal dydį aukso gavybos šalis po Kinijos. Kinijoje pernai buvo išgauta 370 tonų aukso.

Po G7 šaliu paskelbto rusiško aukso importo draudimo, ekspertai prabilo, kad tai gali paskatinti pasaulinių aukso kainų šuolį.

„Bloomberg Intelligence" stebėsenos agentūros vyresnysis metalų ir kasybos analitikas Zhu Yi teigia, kad Rusijoje pagaminama apie 10 proc. pasaulio aukso produkcijos, todėl toks draudimas galimai sumažins pasaulinę pasiūlą ir pakels aukso kainas [7].

Pasak analitiko Z. Yi, antrojo pusmečio juvelyrinių dirbinių ir pramonės gaminių paklausa gali būti vangi dėl lėtėjančios ekonomikos ir mažesnių vartotojų išlaidų.

Tačiau manoma, kad investicinė aukso paklausa gali išlikti didelė ir atsverti juvelyrinių dirbinių ir pramonės gaminių užsakymų kiekio sumažėjimą.

Prieš karą Rusija savo auksą dažniausiai importuodavo į Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Kazachstaną, Turkiją ir Indiją.