ES svarsto riboti spermos donorystes: siekia sumažinti atsitiktinės kraujomaišos pavojų

Greitai auganti donorystės rinka viršija nacionalines ribas

Vis daugiau Europos šalių susiduria su tuo, kad mažėjant vaisingumui ir didėjant vienišų ar tos pačios lyties porų skaičiui, besikreipiančių į pagalbinio apvaisinimo klinikas, donoro spermatozoidų ar kiaušialąsčių naudojimas auga sparčiau nei nacionaliniai reglamentai geba suspėti keistis.

Nors dauguma ES valstybių yra įtvirtinusios, kiek vaikų gali būti pradėta iš vieno donoro (nuo 1 Kipre iki 10 Prancūzijoje, Italijoje ir kt.), šios ribos netaikomos, kai sperma keliauja per sienas. Tai leidžia vienam donorui tapti biologiniu tėvu dešimtims ar net šimtams vaikų įvairiose šalyse [1].

Švedija, remiama Belgijos ir dar šešių šalių, iškėlė klausimą dėl ES mastu taikomos ribos: siekiant sumažinti genetinių ligų perdavimo riziką ir užkirsti kelią tam, kad ateities kartos nesąmoningai susilauktų vaikų su savo pusbroliais ar pusserėmis.

Tokių atvejų rizika didėja, ypač kai donorai, kaip neseniai paaiškėjo, gali būti susiję su paveldimomis ligomis, kurių įprasti testai neaptinka: pavyzdžiui, atvejis, kai vienas vyras, nešiojantis retą mutaciją, tapo mažiausiai 67 vaikų biologiniu tėvu, o 10 iš jų susirgo vėžiu.

Etikos ir vaiko teisės prieš verslo logiką

Kritikai pabrėžia, kad sprendimas riboti vaikų iš vieno donoro skaičių yra būtinas ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl psichologinių pasekmių. DNR testavimo bumas ir socialiniai tinklai leidžia donorinio apvaisinimo būdu gimusiems vaikams atrasti dešimtis ar net šimtus savo genetinių brolių ir seserų visame pasaulyje.

Tai ne tik sukelia emocinę sumaištį, bet ir kelia klausimą apie vaikų teisę žinoti savo kilmę: kai kuriose šalyse donorų anonimiškumas vis dar saugomas, tačiau Belgija siūlo tai panaikinti visoje ES [2].

Europos spermos bankai, tokie kaip „European Sperm Bank“, teigia, kad pernelyg griežtos ribos sumažintų donorų skaičių ir pailgintų laukimo laikus, nes tik 3–5 % kandidatų atitinka reikalavimus.

Be to, siūloma galimybė įsigyti „išskirtinio donoro“ spermą už didesnę kainą. Tačiau etikų nuomone, tai, kad verslui patogu ir pelninga naudoti vieną donorą kuo plačiau, neturėtų nusverti vaikų psichologinės gerovės ir sveikatos.

ES spaudžiama imtis aiškių veiksmų

Kol kas ES bendros ribos donorų vaikų skaičiui nėra, o naujas reglamentas dėl žmogaus kilmės medžiagų, įsigaliosiantis 2027 m., tik siekia suvienodinti standartus, bet neįveda privalomo centrinio registro ar skaitinio limito.

Tuo metu Švedijos etikos taryba kartu su Šiaurės šalimis jau paskelbė bendrą kreipimąsi ir sulaukė dėmesio iš Europos Tarybos. Diskusijos dėl visos ES ribų skaičiui šeimų vienam donorui bei donorų registro įvedimo šiuo metu įsibėgėja.

„Negalime toliau apsimesti, kad problemos nėra. Vienas žmogus neturi tapti 75 ar net 500 vaikų biologiniu tėvu visame žemyne“, sako Švedijos tarybos atstovė Carolina Östgren. Ji ragina ES veikti ne tik dėl Europos, bet ir siekiant nustatyti pasaulinius standartus. Juk sperma eksportuojama ne tik į kaimynines šalis, bet ir į visą pasaulį.