ES užkirto kelią drabužių naikinimui: milijonai neparduotų gaminių turės rasti naujus šeimininkus

Pirmiausia – parduoti, paaukoti arba prikelti antram gyvenimui

Europos Sąjunga imasi ryžtingų veiksmų siekdama sumažinti tekstilės atliekų kiekį ir pažaboti perteklinį vartojimą. Nuo šiol didžiosioms įmonėms draudžiama naikinti neparduotus drabužius, avalynę ir aksesuarus, o vietoje to jos privalės ieškoti būdų, kaip šiuos gaminius grąžinti į rinką.

Tikimasi, kad naujos taisyklės ne tik sumažins atliekų kiekius, bet ir paskatins verslą atsakingiau naudoti išteklius bei prisidės prie žiedinės ekonomikos plėtros visoje Europos Sąjungoje [1].

Nuo liepos 19 dienos visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo draudimas didelėms įmonėms naikinti neparduotus drabužius, avalynę ir aksesuarus. Toks pats reikalavimas vidutinio dydžio bendrovėms bus taikomas nuo 2030 metų. Naujosios taisyklės įtrauktos į Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamentą (ESPR), kuriuo siekiama mažinti atliekų kiekį ir skatinti tvaresnį vartojimą.

Iki šiol dalis verslų neparduotas prekes sunaikindavo dėl sandėliavimo kaštų, sezoniškumo ar siekdami apsaugoti prekės ženklo vertę. Tačiau ES pabrėžia, kad toks modelis reiškia milžinišką išteklių švaistymą – kartu su gaminiais prarandamos jų gamybai panaudotos žaliavos, vanduo, energija ir darbo sąnaudos. Be to, gaminių naikinimas sukuria papildomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Pagal naująją tvarką įmonės pirmiausia turės ieškoti galimybių neparduotas prekes realizuoti kitais būdais. Tai gali būti išpardavimai, prekyba kitose rinkose, gaminių dovanojimas labdaros ar socialinėms organizacijoms arba jų remontas, atnaujinimas ir paruošimas pakartotiniam naudojimui. Kitaip tariant, prioritetas bus teikiamas tam, kad gaminys kuo ilgiau išliktų naudojamas, o ne taptų atlieka.

Kada neparduotas prekes vis dėlto bus galima sunaikinti?

Nors bendras draudimas yra griežtas, ES numatė ir tam tikras išimtis. Neparduoti drabužiai ar avalynė galės būti sunaikinti tik tais atvejais, kai gaminiai kelia pavojų vartotojų saugumui, yra smarkiai pažeisti ar sugadinti, yra padirbti, pažeidžia intelektinės nuosavybės teises arba jų atsisako labdaros bei paramos organizacijos.

Vis dėlto vien deklaruoti tokių priežasčių nepakaks. Įmonės privalės pateikti jas pagrindžiančius dokumentus, bandymų rezultatus ar kitus įrodymus. Be to, kiekvienais metais jos turės viešai skelbti informaciją apie sunaikintų neparduotų gaminių kiekius ir nurodyti, kodėl buvo pasinaudota išimtimis. Tokiu būdu siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą ir užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui.

Tekstilės sektorius pasirinktas neatsitiktinai

Naujųjų taisyklių laikymąsi prižiūrės kiekvienos ES valstybės narės atsakingos institucijos. Jos galės atlikti patikrinimus, reikalauti dokumentų ir už nustatytus pažeidimus skirti baudas. Įmonės taip pat privalės mažiausiai penkerius metus saugoti visus su neparduotų gaminių tvarkymu susijusius įrašus. Siekiant sumažinti administracinę naštą, ataskaitoms bus naudojami jau egzistuojantys muitinės ir logistikos kodai, o mažoms bei labai mažoms įmonėms šie reikalavimai nebus taikomi.

Tekstilė tapo pirmąja produktų grupe, kuriai pritaikytas toks draudimas, nes būtent ši pramonės šaka laikoma viena didžiausių aplinkos taršos ir išteklių švaistymo priežasčių. Europos aplinkos agentūros vertinimu, kasmet dar prieš pasiekdami pirkėjus Europoje sunaikinami 4–9 proc. visų rinkai pateikiamų tekstilės gaminių.

Tai sudaro nuo 264 iki 594 tūkst. tonų produkcijos per metus. Europos Komisija tikisi, kad naujosios taisyklės taps svarbiu postūmiu keisti verslo praktiką, skatins ilgesnį gaminių naudojimą ir padės kurti tvaresnę, konkurencingesnę bei žiedinės ekonomikos principais paremtą Europos rinką.