ES užsienio reikalų ministrai susitinka aptarti Ukrainos ir padėties Artimuosiuose Rytuose

ES užsienio reikalų ministrai susirinko aptarti krizės židinių

Pirmadienio rytą Briuselyje prasidėjęs Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas atvėrė vadinamąją „super savaitę“ Europos diplomatijoje. Prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje bei Europos Vadovų Tarybos posėdį, ministrai svarsto pagrindines geopolitines grėsmes, tarp jų ir Rusijos karą prieš Ukrainą ir augančią įtampą Artimuosiuose Rytuose [1].

Susitikimą temdė naujausia ataka prieš Kijivą: Ukraina pranešė apie 352 bepiločius ir 16 raketų, paleistų Rusijos pajėgų, kurių taikiniai buvo civiliniai objektai. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, atakose galimai naudoti balistiniai ginklai iš Šiaurės Korėjos. „Šis žudikų aljansas, Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja, kelia grėsmę visai Europai“, perspėjo jis.

Diplomatinis įtampos centru tampa Iranas ir Izraelis: ES svarsto konkrečius veiksmus

Ministrai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl galimos krizės plėtros Irane po JAV smūgių šalies branduoliniams objektams. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pabrėžė būtinybę grįžti prie derybų stalo: „Mes norime diplomatinio sprendimo, bet auganti konfrontacija kelia pavojų visam regionui.“

Taip pat buvo svarstomas ES–Izraelio asociacijos susitarimo peržiūrėjimas. Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuel Albares paragino nedelsiant sustabdyti susitarimą, motyvuodamas „rimtais žmogaus teisių pažeidimais Gazoje“.

Jis taip pat ragino įvesti ginklų embargą Izraeliui ir išplėsti sankcijų sąrašą tiems, kurie trukdo dviejų valstybių sprendimui [2].

ES vienybė prieš autokratijas: ginkluotė Ukrainai ir nauji sankcijų paketai

Be diskusijų apie Artimuosius Rytus, pagrindinis dėmesys susitikime tenka Ukrainai. Ministrai aptaria tolesnę karinės pagalbos teikimo strategiją, ypač amunicijos tiekimą ir karinę paramą artimiausiais mėnesiais. Taip pat svarstomas 18-asis sankcijų paketas prieš Rusiją.

Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrii Sybiha, dalyvavęs posėdyje, paragino Europos partnerius padidinti spaudimą Maskvai: „Putinas nėra taikdarys, jis karo kurstytojas. Vienintelis kelias į taiką tai priversti Rusiją ją rinktis.“

Kartu su Ukrainos klausimu aptarta ir bendra Europos saugumo strategija. Ispanija, nepaisydama nesutarimų dėl NATO siūlomo 5 % gynybos išlaidų tikslo, pareiškė visišką įsipareigojimą euroatlantiniam saugumui.