ES vertybinis fiasko: lenkiamės kitatikiams, tradicines pažiūras linčiuojam

Lenkija ir Vengrija apkaltinta LGBTQ asmenų diskriminavimu

Kiek seniau aptartas Vengrijos įstatymas prieš vaivorykštinę propagandą jaunimui iki 18 metų abejingų neabejotinai nepaliko: vieni palaiko, kiti plūstasi taip, kad net grasina Vengrijai, jog jai vietos Europos Sąjungoje nebėra. Visgi, žodžiai nebuvo pabaiga. Pranešama, kad Europos Komisija jau pradėjo teisinius veiksmus prieš Vengrijos įstatymą, kuris draudžia nepilnamečiams asmenims transliuoti LGBTQ ideologijos turinį bei Lenkijos sprendimą įkurti zonas, „kuriose nėra LGBTIQ“.

Dar praėjusių metų rugsėjį daugiau nei 100 Lenkijos regionų pasiskelbė esantys „laisvi nuo LGBTQ ideologijos“. Taigi, ES vykdomoji valdžia pareiškė jau pradėjusi veiksmus prieš tokias šių šalių „svetimybes“: [1]

Lygybė, pagarba orumui ir žmogaus teisėms yra pagrindinės ES vertybės, įtvirtintos Europos Sąjungos sutarties antrame straipsnyje. Komisija naudosis visomis turimomis priemonėmis šioms vertybėms apginti, - teigė ES vykdomoji valdžia ir pridūrė, - Komisija pradeda pažeidimo procedūras prieš Vengriją ir Lenkiją, susijusias su lygybe ir pagrindinių teisių apsauga.

Greta šio Europos Komisijos išsireiškimo puikuojasi nuotrauka, kurioje dvi vėliavos - Europos Sąjungos ir LGBTQ bendruomenės vėliava. Galbūt, laikui bėgant, sulauksime ir bendros šių dviejų organizacijų vėliavos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) taipogi pasidalino vaivorykštiniu ES įrašu, kuriame pareiškė jau pradėjęs teisinius procesus prieš Lenkiją ir Vengriją, mat jos pažeidė LGBTIQ asmenų teises.

Lenkijos ginčai su ES kursto mintis išstoti iš Bendrijos

ES lyderiams susirėmus su Lenkijos ir Vengrijos vyriausybėmis dėl LGBTIQ bendruomenės teisių, pradeda kilti vis daugiau klausimų dėl šių valstybių tolimesnės narystės ES. Kaip jau minėjome, Lenkija buvo paskelbusi laisvas zonas nuo LGBTIQ bendruomenės ne šiaip sau - būtent šiose teritorijose lenkai nenorėjo regėti šių bendruomenių rengiamų paradų ir kitų jiems palankių renginių. Tiesa, dar tuomet keletas Lenkijos teismų nusprendė, kad tokios priemonės yra antikonstitucinės ir diskriminacinės, tačiau pats Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda laikėsi kiek kitos pozicijos - vykusių rinkimų kampanijų metu homoseksualumą įvardijo kaip „užsienio primetamą ideologiją“, kuri, pasak jo yra „blogesnė už komunizmą“. [3]

Visi šie įvykiai toliau sukėlė abejonių dėl Lenkijos tolimesnės narystės ES, o panašu ir pačiai Lenkijai nėra paranku toliau kartu eiti koja kojon su Bendrija. Dar praeitais metais pagrindinis Lenkijos opozicijos lyderis Varšuvoje pareiškė, kad Lenkijos lyderių ir Briuselio retorika galinti įtakoti Lenkijos išstojimą iš ES arba kitaip „Polexit“. Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio veiksmai įvertinti gana rimtai - esą jis gali būti antrasis po Deivido Camerono, kuris visiškai nesitikėdamas to pradėjo „Brexit“ procesą Jungtinėje Karalystėje. O ši teorija yra gana tikėtina, mat pasak Lenkijos politiko Boryso Budkos, M. Morawieckis jau yra vetavęs biudžetą ir galintis pradėti išstojimo procesą, pažymi „Express“.

Lenkijos premjeras taipogi kritiškai vertino Europos Sąjungą, teigdamas, kad ši sąjunga galinti tapti tikrų tikriausia oligarchija. Pats Lenkijos prezidentas taipogi negailėjo kritikos šiai sąjungai pavadindamas ją „įsivaizduojama bendrija, turinčia mažai įtakos mums (Lenkijai)“. Opozicijos parlamentarė Malgoržata Kidawa-Błońska dar praėjusių metų lapkritį perspėjo apie pavojų Lenkijoje: „Čia prasideda tai, kas įvyko Jungtinėje Karalystėje“. [3]

Pažymima, kad konfliktai su ES vyksta ir dėl teisinės sistemos Lenkijoje. Lenkijos Konstitucinis tribunolas vienoje iš dviejų svarstytų bylų buvo suabejojęs ES teisės viršenybe, nors ES galioja tam tikra taisyklė, nurodanti, jog šalys, kurios stoja į sąjungą turi sutikti, kad ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę teisę. Tačiau Lenkijos Tribonolas šiais dviem atvejais sprendė, ar tam tikri ES sutarčių aspektai yra suderinami su Lenkijos Konstitucija. Europos Komisija pasiskundė ESTT, jog Lenkija nukrypsta nuo teisės viršenybės principo, sudarančio ES sutarties pagrindą. ESTT pareiškime netgi teigiama, jog „Lenkijos teisėjų drausminimo režimas neatitinka ES teisės“. [4]

Galiausiai ESTT ketvirtadienį nusprendė, jog Lenkijos teisėjų sistema nėra suderinama su ES teise. Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovaujamas parlamentas renka Nacionalinės teismų tarybos narius, kurie pasirenka teisėjus, sudarančius drausmės kolegiją. Kritikų teigimu, tai leidžia vyriausybei daryti tam tikrą spaudimą teisėjams bei juos bausti už teismo sprendimus suteikiant Lenkijos vyriausybei tiesioginę teismų sistemos kontrolę. Pažymima, kad Lenkijai nevykdant Europos Teismo sprendimo grės nemenkos baudos. [5]

Europos Komisija sukūrė LGTBIQ asmenų apsaugos strategiją

Europos Komisija dar praėjusiais metais paskelbė 2020-2025 metų strategiją, pagal kurią gintų interseksualius asmenis ir LGBTIQ bendruomenės narius. Šioje strategijoje numatyti net keturi veiklos ramsčiai: [2] kova su LGBTIQ asmenų diskriminacija, šiai bendruomenei priklausančių asmenų saugumo užtikrinimas, LGBTIQ įtraukiančių visuomenių kūrimas bei vadovavimas raginant užtikrinti šių asmenų lygybę visame pasaulyje.

Taigi, Europos Komisija išskiria savo pagrindinius veiksmus kovojant su lytine nelygybe: [2]

1. užtikrinti paramą LGBTIQ narių lygybei vykdant veiksmus iš Prieglobsčio ir migracijos fondo;
2. iki 2022 m. pasiūlyti teisės aktus, susijusius su būsima Užimtumo lygybės direktyvos ataskaita dėl programos įgyvendinimo;
3. užtikrinti tinkamą pažeidžiamų (įskaitant ir LGBTIQ) pareiškėjų apsaugą vykdant bendrą Europos prieglobsčio ir sistemos programą ir jos reformą;
4. remti LGBTIQ žmonėms aktualius sveikatos tyrimus įskaitant transseksualių ir interseksualių asmenų bendruomenes.

Toliau pažymėta, jog ES valstybėms įgyvendinant šiuos tikslus, Europos Komisija padėsianti užtikrinti teisinę apsaugą nuo diskriminacijos dėl lytinės orientacijos ir kt., taip pat padės gerinti saugų ir įtraukiantį LGBTIQ vaikų ir jaunimo švietimą. Taip pat EK įsipareigoja tenkinti konkrečius LGBTIQ asmenų tarptautinės apsaugos poreikius bei tobulinti apsaugos pareigūnų bei vertėjų žodžiu, nagrinėjančių prieglobsčio prašymus, mokymus.

Tad, panašu, kad visose ES valstybėse LGBTIQ asmenų ideologija yra formuojama ne šiaip sau, o todėl, kad ir toliau išlaikyti prieigą prie Europos Sąjungos bendrų išteklių ir paramų. Tai - kur kas stipriau už atskirų valstybių norus būti nepriklausomomis. Juk priėjimo prie „aukso puodo“ nesinori prarasti tik dėl to, kad dauguma nenori pritarti naujajai šeimos sąvokai ir netradiciniams reginiams. O tai puikiai įrodo ir Vengrijos pavyzdys, kuomet buvo prasitarta, kad šios valstybės veiksmai nedera su ES vertybėmis, todėl, galbūt būtų pravartu nutraukti šiai finansavimą.