ES viršūnių diskusijos Kopenhagoje: nuo „dronų sienos“ iki Rusijos lėšų – be realių sprendimų

Įstrigusios ES lyderių derybos dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainai

Europos Sąjungos lyderiai Kopenhagoje visą dieną diskutavo apie saugumo stiprinimą, tačiau pažangos beveik nepadarė. „Mes nerimaujame – aš labai nerimauju – ir dabar atėjo laikas veikti“, – POLITICO sakė Suomijos premjeras Petteri Orpo. Vis dėlto po susitikimo nerimas liko toks pats [1].

Vienas svarbiausių klausimų buvo Europos Komisijos pasiūlymas panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos finansavimui. Komisija siūlo suteikti Kijevui 140 mlrd. eurų paskolą, panaudojant užšaldytus Rusijos turtus kaip užstatą, bendradarbiaujant su Belgijoje įsikūrusia finansine institucija „Euroclear“.

Tokia schema, Komisijos teigimu, leistų išvengti tiesioginio turto konfiskavimo ir tarptautinės teisės pažeidimų. Tačiau kai kurios šalys, ypač Belgija, pareiškė abejonių dėl plano teisėtumo. Belgijos premjeras Bartas De Weveris buvo itin atsargus, nes jo šalis patirtų didžiausią riziką galimų Rusijos teisinių veiksmų atveju.

Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad lėšos nebūtų konfiskuotos, o rizika turėtų būti paskirstyta visoms ES narėms, tačiau to nepakako susitarimui pasiekti. ES Tarybos pirmininkas António Costa pareiškė, jog sprendimas galėtų būti priimtas tik kitame šio mėnesio viršūnių susitikime.

Išryškėjo nesutarimai dėl gynybos prioritetų ir „dronų sienos“

Didelė dalis susitikimo buvo skirta bendros gynybos klausimams, nors oficialiai tam buvo numatyta tik dvi valandos – diskusijos užsitęsė dvigubai ilgiau. Šalys sveikino Komisijos pasiūlymus, tačiau pabrėžė, kad nori išlaikyti didesnę sprendimų kontrolę.

Vienas iš siūlymų – vadinamoji „dronų siena“, kurią U. von der Leyen apibūdino kaip sistemą, galinčią greitai aptikti, perimti ir, jei būtina, neutralizuoti bepiločius aparatus. Vis dėlto dėl jos nebuvo sutarta. Prancūzija ir Vokietija skeptiškai vertina Komisijos vaidmenį valdant tokį projektą, o pietinės šalys pasisako už platesnį koncepcijos pritaikymą, kad būtų apsaugotos ir jų sienos [2].

Diskusijoms dėl gynybos vadovai skirs daugiau dėmesio – numatytos dažnesnės 27 šalių gynybos ministrų ir ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio politikai Kajos Kallas konsultacijos.

Ambicinga darbotvarkė neatsvėrė realių rezultatų

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tikėjosi susitikimą nukreipti į Europos pramonės konkurencingumo ir reguliavimo problemas, tačiau šios temos liko nuošalyje. Oficialioje darbotvarkėje dominavo gynybos ir Ukrainos klausimai, o F. Merzo pareiškimai, pasak diplomatų, labiau buvo skirti vidaus auditorijai Vokietijoje.

Susitikimo eigą lėmė netikėtos aplinkybės – Danijos karališkosios šeimos kvietimas vakarienės 19 val. privertė griežtai laikytis tvarkaraščio. Vis dėlto gynybos diskusijos užsitęsė keturias valandas, nes lyderiai peržengė parengtų kalbų ribas.

Taip pat nebuvo priimtas sprendimas dėl A. Costos pasiūlymo supaprastinti naujų narių, įskaitant Ukrainą, priėmimo tvarką. Siūlymas pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo vietoje vieningo pritarimo susilaukė prieštaravimų ne tik iš Vengrijos premjero Viktoro Orbáno, bet ir iš Prancūzijos, Nyderlandų bei Graikijos vadovų.

Nepaisant ambicingų planų, Kopenhagos susitikimas baigėsi be esminių sprendimų, o lyderių susirūpinimas dėl saugumo išliko toks pat, kaip ir prieš susitikimą.