Estijos gyventojai skuba palikti Narvą

Parduodančiųjų būstus mieste daugiau negu perkančiųjų

Narvoje parduodamų butų skaičius auga šuoliais, tačiau tuo pat metu paklausa nėra didelė. Nekilnojamojo turto agentų teigimu, priežastis – pablogėjusios gyvenimo sąlygos ir žmonių išvykimas iš pasienio miestelio. [1]

Nekilnojamojo turto portalų duomenimis, Narvoje šiuo metu parduodama beveik 500 butų. Spartus augimas vyko pastaruosius aštuonis mėnesius, o butų rinkoje yra bent ketvirtadaliu daugiau, palyginti su praėjusiais metais.

Nekilnojamojo turto brokerių teigimu, priežastis – bendras gyvenimo sąlygų pablogėjimas, ypač kone dvigubai pabrangęs centralizuotas šildymas ir ateities perspektyvų stoka.

Regionai miršta ne tik Lietuvoje, bet ir savo ekonomika garsėjusioje Estijoje

Žmonės išvyksta iš Narvos, ERR sakė nekilnojamojo turto bendrovės „Trianon“ vadovas Sergejus Gorlačas. „Narvoje darbo vietų mažiau arba atlyginimai mažesni, šie žmonės bando susirasti darbą Taline. Kai kas svarsto keltis gyventi į Skandinavijos šalis ar kitas Europos dalis. O dalis – į Rusiją, nes šiemet estų švietimo sistema veiks tik estų kalba“, – sakė jis.

„Arco Vara“ Narvos departamento vadovas Vadimas Seničenkovas pridūrė, kad į rinką pateko ir daug Rusijos gyventojams priklausančių butų, tačiau, jo nuomone, nerimą kelia ne tai, kad butų rinkoje per daug. Kalbant apie pasiūlymus, situacija rinkoje yra panaši į buvusią prieš trejus metus. Problema yra paklausos trūkumas.

„Sandorių nėra daug“, – nurodė V. Seničenkovas. - Tai susiję su vartotojų pasitikėjimu. Žmonės, ypač čia, Narvoje, nesijaučia tikri, kas bus toliau, tiek makroekonomine, tiek geopolitine prasme. Žmonės tiesiog nedrįsta dabar investuoti į savo ateitį ir visą istoriją.“

Kartu brokeriai sutinka, kad išaugę pasiūlymai sumažino nerenovuotų butų rinkos kainą, tačiau geros būklės butų paklausa Narvoje išlieka.

„Butų, kurie yra tvarkingi, pardavimo kaina nesikeis, o gal priešingai – didės“, – teigė S. Gorlačas.

V. Seničenkovas sutiko, kad pasiūlymų struktūra įvairesnė. „Dabar galima gauti tuos butus, kurių prieš pusmetį buvo neįmanoma rasti ar net ieškoti. Pavyzdžiui, geros būklės renovuoti butai viduriniuose aukštuose. Kitaip tariant, pasiūla žymiai geresnė. Specialistai vis tiek atvyksta į Narvą ir ieško šių gerų butų“, – nurodė jis.

Anot S. Gorlačo, pasiūlos perteklius turi aiškiai neigiamą poveikį, o Narvoje gali pasikartoti laisvų ir apleistų daugiabučių scenarijus. V. Seničenkovo teigimu, tokios plėtros Narvoje artimiausiu metu nesitikima.

2 kambarių 34,65 kv. m. butą Narvoje šiuo metu galima įsigyti už 21 - 55 tūkst. eurų, 3 kambarių 61,9 kv. m. butas kainuoja 20 - 60 tūkst. eurų. Taip pat yra didesnio ploto būstų už 100-200 tūkst., tačiau prie nemažos dalies skelbimų puikuojasi žyma, kad kaina sumažėjusi.

Palyginimui, Vilniuje tokio pat tipo/lygių dviejų kambarių būtų kainos prasideda nuo 85 tūkst. eurų, 3 kambarių – nuo 97 tūkst. eurų.

Narvos miesto ir Estijos tautinė sudėtis marga

Narva – miestas šiaurės rytų Estijoje, Rusijos pasienyje, Narvos upės kairiajame krante, priešais Rusijos miestą Ivangorodą. XIII–XV a. Narvos pilis, miesto įtvirtinimai (bastionai), Narvos rotušė, miesto parkas, išsidėstęs palei Narvos upę. [2]

84,41 proc. Narvos gyventojų – rusai, be to dar yra nemažai ukrainiečių, baltarusių ir kt., čia atvykusių daugiausia vykdant „broliškų statybų“ projektą, statant šiluminę elektrinę. Tik 6 proc. miesto gyventojų yra estai. Narvoje yra Tartu universiteto filialas.

Estija (est. Eesti), oficialiai Estijos Respublika (est. Eesti Vabariik) – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose – Rygos įlanka. [3]

Etninė sudėtis

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. kovo 31 d. Estijos tautinė gyventojų sudėtis buvo:

67,9 proc. – estai

25,6 proc. – rusai

2,1 proc. – ukrainiečiai

1,26 proc. – baltarusiai

0,86 proc. – suomiai

Totoriai, latviai, lenkai, žydai, lietuviai – mažiau nei 0,2proc.

Šalyje nemažai nuolatinių gyventojų, turinčių Rusijos pilietybę (7proc.).