Estijos valdžia purto vairuotojų kišenes: mokės ne tik už taršą, bet ir už automobilio egzistavimą

Kaimynų valdantieji vykdo programą „neturėsite nieko ir būsite laimingi“

Birželio 12 d., trečiadienį, vykusiame posėdyje per trečiąjį ir galutinį svarstymą Riigikogu (Estijos parlamentas) patvirtino Motorinių transporto priemonių mokesčio įvedimo įstatymą.

57 Riigikogu nariai balsavo už, 28 buvo prieš. [1]

Opozicinė Centro partija sakė ketinanti užginčyti įstatymo priėmimą Aukščiausiajame Teisme. Pasak centristų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes nenumato jokių išimčių žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Be to, centristai ir „Isamaa“ partija prašys prezidento Alaro Kario nepasirašyti automobilių mokesčio įstatymo.

Vyriausybės inicijuoto Motorinių transporto priemonių mokesčio įstatymo projekto (364 SE) tikslas yra nuo kitų metų pradžios Estijoje įvesti minėtą mokestį, kurį sudarys dvi dalys. Motorinės transporto priemonės savininkas kasmet mokės vieną dalį už į eismo registrą įrašytą transporto priemonę. Motorinių transporto priemonių mokesčio tarifą sudarys pagrindinė dalis, savitasis išmetamo CO2 kiekis ir bendroji masė. Taip pat bus įvestas mokestis už motorinės transporto priemonės registraciją, kuris mokamas įrašant automobilius ir furgonus į eismo registrą.

Automobilio eksplotacija dėl mokesčių Estijoje kils iki 15 proc.

Pasaulis jau ima atsipeikėti nuo žaliojo kurso, tačiau estams to suvokimas, matyt, ateis pavėluotai. [2]

O kol kas nurodoma, kad naujojo mokesčio tikslas – skatinti žmones perkant naują automobilį rinktis ekologiškesnį variantą bei skatinti neskubėti pirkti kitos transporto priemonės, o naudoti senus automobilius iki pasibaigs jų eksploatacijos laikas. Palyginti su dabartinėmis kainomis, mokestis padidins automobilių pirkimo ir eksploatavimo išlaidas 5-15 proc..

Pagal įstatymo projektą, specialiosios transporto priemonės bus atleistos nuo motorinių transporto priemonių ir registracijos mokesčių. Joms priskirtinos transporto priemonėms, skirtoms naudoti žmonėms su negalia, ir užsienio diplomatinių atstovybių transporto priemonėms.

Antrojo svarstymo metu buvo padaryti kai kurie įstatymo pakeitimai. Pavyzdžiui, automobilio registracijos mokestis turės būti sumokėtas vieną kartą parduodant transporto priemones, kurios jau yra įtrauktos į Estijos eismo registrą. Juridinių asmenų lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomas mokestis taip pat mažės transporto priemonėms senstant.

Lietuvoje apmokestinti visų automobilių nepavyko

Priminsime, kad dar 2021 m. vis dar aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pagarsėjęs savo „pasiekimais“ kovojant su Lietuvos miškais ir pažadais „neleisti važinėti transportui su išpjautais karbiuratoriais“, tikino, kad jo inicijuojamas automobilių taršos mokestis labiausiai paveiks brangių ir galingų automobilių savininkus, o ne mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, kaip kad sako šio pasiūlymo kritikai. Ministro įsitikinimu, šis mokestis kaip tik gali būti naudingas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kadangi taršiausias transporto priemones, pasak jo, renkasi ne senjorai ar regionų gyventojai, o už mokestį surinktos lėšos būtų panaudotos viešojo transporto finansavimui savivaldybėse. [3]

2023 metais jis įspėjo, kad iškart po Naujųjų bus paruošta nauja tvarka, pagal kurią labiausiai teršiantys automobiliai bus stabdomi gatvėje ir įpareigojami atlikti pakartotinę techninę apžiūrą. Ministras nemano, kad sustabdytas automobilių taršos mokestis buvo nesėkmė. O jei ir nesėkmė, tai ne jo. [4]

Beje, šį savo „išmintingą“ pažadą S. Gentvilas įvykdė – per naktį „automobilių specialistais“ tapę gamtosaugininkai ėmėsi tikrinti pravažiuojantį transportą. [5]

Nors dabartinės vyriausybės kadencija jau eina į pabaigą, visgi neramu, kad tokie ministrai kaip S. Gentvilas, prieš išnykdami iš politinės arenos, dar gali sugalvoti kokią nors gamtosauginę idėją, nuo kurios tauta dar ilgai „krūpčios“.