Etikos pamokoje septintokų klausiama, su kuo šie sėstų į autobusą

Vaikams buvo leidžiama pasirinkti iš itin plataus keleivių sąrašo

Vienos Klaipėdos mokyklos septintokai bei jų tėvai neteko amo po to, kai etikos pamokoje pavadintoje „Toliarancija“ vaikams buvo pateikta užduotis, kurioje jų buvo klausiama apie tai, su kuo iš sąrašo jie norėtų sėstis į autobusą.

Atsakymų variantai prajuokino mažamečius ir nustebino net daug ko mačiusius suaugusius: nejaugi prieš lipdami autobusan turime patikrinti vykstančių keleivių psichikos būklę ar lytinę orientaciją?

Feisbuke išplatinta užduotis sukėlė klausimų, ar ji apskritai buvo rengta profesionalo, ar pati mokytoja tokią sugalvojo remiantis tuo, kad mokslo metų pradžioje buvo deklaruojama, neva mokytojai Gyvenimo įgūdžių pamokose patys galės rengti nemažai užduočių. Minimu atveju, veikiausiai tai bus pačios mokytojos savivalė, kurios išradingumui – nėra ribų.

Taigi, užduotis: „Su kuo sėstumėte į autobusą?“. Atsakymų variantai: [1]

1. Pabėgėliu iš Sirijos
2. Kurčiu Baltarusijos verslininku
3. Homoseksualiu olandu didžėjumi
4. Rusijos piliete, besididžiuojančia prezidento V. Putino politika
5. Jauna menininke, kurią neseniai paleido iš kalėjimo
6. Romu, turinčiu antsvorio
7. Skinu iš Lietuvos apsivilkusiu marškinėliais su užrašu „Lietuva lietuva“
8. Vyresnio amžiaus moterimi invalido vežimėlyje
9. Transvestitu iš Lietuvos
10. Vidutinio amžiaus rumune moterimi, neturinčia vizos
11. Vokiete feministe
12. Proto negalią turinčiu jaunuoliu iš Klaipėdos
13. Lenkijos lietuviu iš Šalčininkų raj., Lenkų rinkimų akcijos nariu
14. Gėjumi iš Latvijos, važiuojančiu į eitynes
15. Skustagalviu iš Švedijos
16. Lenke prostitute iš Berlyno
17. Imtynininku iš Belfasto, vykstančiu į futbolo varžybas
18. Lesbiete su mažamečiu sūnumi

Užduotis turėtų sulaukti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos dėmesio?

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad tekste, kuriame mokoma apie vakarietiškąją toleranciją, ne tik apstu klaidų (kaip antai jos pavadinimas yra „toliarancija“, Lietuvos vardas rašomas iš mažosios raidės, gausu ir lietuvių kalboje nevartotinų žodžių, pavyzdžiui, „invalido“ ir pan.), bet ir nepanašu, kad tokiu sąrašu apskritai gali būti ugdoma tolerancija. Nejaugi tokia skurdi kalba nei kiek nekliūna didiesiems vakarietiškųjų vertybių propaguotojams?

Pati užduotis užkoduota išskirti keleivius iš „minios“. Pavyzdžiui, kodėl išvis reikėtų rinktis, su kuo sėsti į autobusą? Nejaugi, ne visi piliečiai yra lygūs? O kaip jaustis tiems, kurie iš autobuso būtų „išmetami“ (kaip antai ketvirtas pasirinkimas jau pats iš savęs signalizuoja apie pateisinamą neapykantą) dėl savo rasės, tautybės, fizinių ar psichinių galimybių?

Nepaisant to, kas išvis tikrina autobuso keleivių psichinę būseną ar lytinę orientaciją bei tautybę (jei tai nėra akivaizdu iš išvaizdos) ar politines pažiūras? O kaip jaustis neįgaliai moteriai, kurios negalia pasirinkimuose įvardijama kaip pagrindinis dalykas dėl ko šią reikėtų pasirinkti arba nepasirinkti.

Piliečiai atvėrė kelią Gyvenimo įgūdžių programos stabdymui

Antradienio rytą buvo paskelbta, kad peticiją už GĮP stabdymą Lietuvos mokyklose pasirašė daugiau kaip 100 tūkst. piliečių, o tai reiškia, kad atveriamas kelias švietimo ministrui be teismų sprendimų išgirsti piliečių nuomonę ir atšaukti neteisėtą savo įsakymą.

Visuomenininkai džiaugėsi, kad peticija, pristatyta vos prieš kelis mėnesius, sulaukė tokio didelio Lietuvos žmonių susidomėjimo, o svarbiausia – jų aktyvumo. Tai rodo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei didelės dalies visuomenės vertybės esminiais klausimais kertasi, todėl nedelsiant turi būti peržvelgiamos.

Primename, kad šiose pamokose vaikai ne tik sulaukė testinių klausimų, su kuo šie sėsią į autobusą, bet ir pamokėlių, kaip pasigaminti barjerinę plėvelę oraliniam seksui.